Knyga „Orationes civiles“

 

 

Tai korespondencijos ir proginių kūrinių rinkinys „Vincento Fabricijaus, teisės žinovo iš Hamburgo, Gdansko miesto tarėjo, viešos kalbos, iškiliausiems ir galingiausiems Lenkijos karaliams visuomenės vardu pasakytos, įvairių argumentų disertacijos, tarp jų ir satyra Pasiruošęs Priansas, laiškai šviesiausiems ir žymiausiems mūsų amžiaus mokytiems vyrams, poemos, po belgiškosios redakcijos kita dalimi žymiai papildytos, leidimą parengė jo sūnus Frydrichas Fabricijus“.

 

Tekstų autorius – iš Hamburgo kilęs teisininkas Vincentas Fabricijus (Vincentius Fabricius, 1612–1667), Gdansko miesto pareigūnas, tarybos narys. Į Gdanską su šeima dirbti atvyko 1644 m., nuo 1645 m. ėmė vykdyti savo funkcijas, 1666 m. tapo miesto tarybos nariu. 1646 m. kovą jis buvo Gdansko delegacijos narys per Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vladislovo Vazos (1595–1648, valdė 1632–1648) vestuves su Liudvika Marija Gonzaga (1611–1667) Varšuvoje. Atstovavo Gdansko miestui seimuose Varšuvoje, taip pat kitomis progomis, pavyzdžiui, Lenkijos ir Lietuvos valdovo Jono Kazimiero Vazos (1609–1672, valdė 1648–1668) karūnavimo iškilmėse. Vedė derybas su Švedija ir Danija ir iškovojo Gdansko pirkliams prekybos laisvę šiose šalyse. Buvo Gdansko atstovu 1660 m. vykusiose Olyvos taikos derybose. Mirė 1667 m. atlikdamas pasiuntinio Abiejų Tautų Respublikos Seime Varšuvoje misiją. Šis leidinys buvo išspausdintas autoriaus sūnaus, Gdansko miesto tarėjo, bibliofilo Frederiko Fabricijaus (1650–1714) rūpesčiu. Jis paveldėjo didžiąją dalį tėvo bibliotekos, ją reikšmingai papildė. Knygos pradžioje išspausdintas vario raižinys, vaizduojantis Gdansko miesto panoramą. Raižinio centre, dangaus fone, vaizduojamas Gdansko miesto herbas – horizontaliai išdėstyti du kryžiai, vainikuoti karūna. Raižinį papildo trys įrašai. Pirmasis, įrėžtas dangaus fone ir nušviestas saulės spindulių, skelbia: Sic etiam in dissitis floresco (liet. „Taip pat ir aukštybėse klesčiu“). Antrasis įrašas Et hoc fertile solum (liet. „Ir ši dirva derlinga“) įrėžtas pavaizduotoje žemėje. Dar vienas įrašas yra po piešiniu. Jis skelbia: Patria non tantum est, vitam quoque terra remota inspirat, sic est fertile et hocce solum (liet. „Tėvynė yra ne tik tai, net ir tolima žemė įkvepia gyvybę, taip tad ir ši žemė yra derlinga“).

 

V. Fabricijus, nors buvo teisininkas, domėjosi ir kitomis mokslo sritimis, pavyzdžiui, medicina, literatūra. Buvo sukaupęs gausią įvairių sričių knygų biblioteką. Pats taip pat rašė poeziją, buvo vertinamas kaip talentingas poetas. Turėdamas iškalbos dovaną, pasakė ne vieną iškilią viešą kalbą, dalis jų tekstų buvo surinkti ir išspausdinti šiame leidinyje.

 

Leidinio pradžioje išspausdinta jo sūnaus Frederiko dedikacija velioniui tėvui ir įžanginis žodis, iškilių Gdansko miesto žmonių įrašai apie Vincento ir Frederiko Fabricijų didybę ir nuopelnus, sakyti greičiausiai per velionio laidotuvių iškilmes. Eiles Vincento Fabricijaus atminimui paskyrė Kristupas Beras (Christoph Behr, 1642–1704), Gdansko akademinės gimnazijos profesorius.

 

Pirmojoje leidinio dalyje išspausdintos V. Fabricijaus pasakytos viešos kalbos politikos, parlamentarizmo, medicinos temomis. Pirmoji yra publikuojama kalba, kurią jis pasakė Gdanske būsimos Lenkijos karalienės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Liudvikos Marijos Gonzagos atvykimo iš Prancūzijos proga. Taip pat skelbiama kalba, pasakyta Gdanske 1656 m., čia viešint Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Jonui Kazimierui Vazai. Knygoje sudėtos ir kitos jo viešai sakytos kalbos: kalba apie Leideno miesto apgultį ir išvadavimą, dedikuota greičiausiai Gdansko akademinės gimnazijos bendruomenei, kalba apie turtą ir išmintingą bei naudą duodantį valdymą, dedikuota iškiliam Gdansko miestiečiui Mykolui Vichmanui (Michael Wichmann). Leidinyje publikuota ir Vincento Fabricijaus parašyta satyra „Pasiruošęs Priansas“ (orig. „Pransus paratus, sive Satira in poetas, & eorum contemptores“). Kūrinys prozinis, tačiau jame nagrinėjama poezijos vertė ir poeto vieta pasaulyje, poezijos kritika. Satyra pirmą kartą buvo išleista 1638 m. Amsterdame, leidinyje kartu su kitais autoriaus poezijos kūriniais. Prieš satyrą spausdinama dedikacija Klaudijui Salmazijui (Claudius Salmasius, 1588–1653), prancūzų mokslininkui, lotynistui. Daugelis leidinyje publikuotų V. Fabricijaus kalbų turėjo savo adresatą. Nors ne visas asmenybes galima identifikuoti, tačiau atrodo, kad tai buvo iškilūs to meto Gdansko miesto ir regiono asmenys.

 

Antrojoje leidinio dalyje publikuota V. Fabricijaus korespondencija su įvairiais asmenimis. Laiškuose buvo aptariami ne kasdieniai, einamieji klausimai, o gvildenamos teisės, filosofijos ir kitų mokslų temos. Publikuoti tik paties V. Fabricijaus laiškai, bet ne atsakymai į juos.

 

Paskutiniąją ir gana gausią leidinio dalį sudaro V. Fabricijaus kurta poezija. Elegijos, giesmės ir kitos eilės, parašytos remiantis tiek biblinėmis istorijomis, tiek ir įvairia kita tematika. Publikuota ir eiliuota tragedija „Temistoklis“. Leidinį užbaigia dalykų rodyklė.

 

Knyga išspausdinta Johano Adomo Plenerio (Johann Adam Plener) spaustuvėje, veikusioje maždaug 1682–1707 metais. Atrodo, kad leidinio tiražas vėliau nebebuvo kartotas.