Paskaita „Medžiai – Vilniaus pradžios metraštininkai“

Praeities istoriją mums atskleidžia rašytiniai šaltiniai ir materialūs buvusio gyvenimo reliktai. Ankstyviausias išlikęs rašytinis šaltinis, kuriame pirmą kartą minimas Vilniaus miesto vardas, datuojamas 1323 metais. Tačiau akivaizdu, kad jau ir iki šios datos Vilnius kūrėsi ir vystėsi, įgijo atitinkamą struktūrą, tapo „valdovišku miestu“, tinkamu gyventi ir Lietuvos valstybės valdovui, ir kitataučiams meistrams. Atliekant Vilniaus Žemutinės pilies archeologinius tyrimus atrastos žemėje slypinčios struktūros ir sukaupti gausūs radiniai leido praskleisti miesto ištakų paslapties šydą. Dendrochronologinis medinių struktūrų datavimas parodė, kad jau XIII a. antroje pusėje prasidėjo intensyvus Aukštutinės pilies kalno papėdės užstatymas. Tarp kitų statinių 1282–1283 m. buvo pradėtas statyti ir seniausias žinomas Lietuvoje svirnas, išsaugojęs unikalius to mažai žinomo laikotarpio reikmenis, eksponuojamas parodoje „Gedimino miesto aušra. Seniausias Vilniaus medinis pastatas ir unikaliausi jo radiniai“. Kas yra dendrochronologija, kaip šis mokslas apie metines medžių rieves ir jų datavimą padeda pažinti Vilniaus priešistorę, kaip bėgant šimtmečiams keitėsi Vilniaus pilių teritorijos reljefas ir kokias medžio apdirbimo subtilybes žinojo XIII a. pabaigos meistrai, – apie visa tai bus galima išgirsti paskaitoje.

 

Paskaitą skaitys dr. Rūtilė Pukienė (Valdovų rūmų muziejus)