Publikuota 20240221
Renginio data: 2024m.Kovo0314 d.18:00 - 19:15 Visi renginiai
Valdovų rūmų Didžioji renesansinė menė
Aktualu iki 2024-03-14
Senosios muzikos ansamblis „Cordaria“ (Šveicarija, Lietuva)
Katharina Haun – cinkas ir išilginės fleitos
Adam Bregman – barokinis trombonas
Vilimas Norkūnas – vargonai, basso continuo
Sforcų (Sforza) šeima iškilo dar XV a., pradedant garsiuoju kondotjeru[1] Jakopu Atendolu (Jacopo Attendolo). Sforcos formavo kultūrinį Milano gyvenimą, darė poveikį valdančiosioms Europos dinastijoms, su kuriomis juos siejo vedybiniai ryšiai.
Ipolita Marija Sforca (Ippolita Maria Sforza) buvo laikoma itin protinga ir išsilavinusia moterimi, jos įtaka kultūriniam Milano gyvenimui buvo svari, jai buvo dedikuojami reikšmingi kūriniai. Pavyzdžiui, šokių meistras Antonijus Kornacanas (Antonio Cornazzano) jai paskyrė savo traktatą „Libro del arte de danzare“ (1455 m.), o per jos ir Kalabrijos kunigaikščio Don Alfonso vestuves buvo atlikta daina „Hora may che fora son“, randama garsiajame rankraštyje „El Escorial IV.a.24“.
Kompozitorius A. Kornacanas kartu su savo kolega Guljelmu Ebreo (Guglielmo Ebreo), kurio traktatas „De pratica seu arte tripudii vulgare opusculum“ (1463 m.) buvo dedikuotas Galeacui Marijai Sforcai (Galeazzo Maria Sforzai), 1465 m. dalyvavo Ipolitos ir Alfonso Aragoniečio sužadėtuvėse. Šiai iškilmei Ipolitos mokytojas Domenikas da Pjačenca (Domenico da Piacenza) sukūrė šokių. Viena garsiausių Renesanso laikų šokių melodijų tapusi „La Spagna“ pirmą kartą buvo užrašyta A. Kornacano ir iki šiol išliko daugiau nei du šimtai jos variacijų, o viena pirmųjų žanro falla con misura kompozicijų priskiriama „magistrui Gulielmus“, tikriausiai turint omenyje šokių meistrą Guljelmą Ebreo.
Galeacas Marija Sforca laiške rašė norintis, jog jam būtų nurašytos visos Leonardo Džustinianio (Leonardo Giustiniani) eilėraščių kompozicijos, kad galėtų jas atlikti savo dvare. Šias kompozicijas, pagal poeto vardą vadinamas džustinjanomis, galima rasti Otaviano Petručio (Ottaviano Petrucci) šeštojoje „Frottole“ knygoje.
Galeaco Marijos Sforcos anūkė Bona Sforca 1518 m. ištekėjo už Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo. Tačiau grįžtant prie Bonos muzikinės aplinkos ir kalbant, kokia muzika puoselėjama dvare ir koplyčioje Milane, reikia apkalbėti dvi svarbias muzikų ir kompozitorių grupes. Vieni iš jų – garsūs italų poetai, dainiai, kuriantys frotolas – Bartolomeo Tromboncino, Marchetto Cara, gausiai platinami spaustuvininko Otaviano Petručio dainų rinkiniuose ir tuo būdu pasiekę mūsų dienas. Kiti kompozitoriai kūrė vokalinę chorinę muziką – atstovavo franko-flamandiškai mokyklai – Žoskenas Deprė (Josquin des Prez), Loisetas Komperė (Loyset Compere), Aleksandras Agrikola (Alexander Agricola), Gasparas van Verbekė (Gaspar van Weerbeke).
Unikalus ir mažiau žinomas rinkinys, pristatomas šiame koncerte, sukurtas prieš pat Bonai Sforcai išvykstant iš Milano – rankraštis „Baseri 2441“, jame randama daug įdomių unica ir frotolle žanro kūrinių.
Bonos Sforcos kultūrinė įtaka atsiskleidžia matant dedikacijas, skirtas jos palikuonims. Jos sūnui Žygimantui Augustui kaip ypatingas virtuozas ir talentingas muzikas giriamas liutnininkas Valentinas Bakfarkas dedikuoja savo kompozicijų rinkinį „Harmoniarum ...“ (1565, Krokuva). Daug puikių XVII a. Milane sukurtų muzikinių kompozicijų tebebuvo dedikuojama jos anūkui Žygimantui Vazai, tarp jų ir vienas reikšmingiausių itališkų diminucijų rinkinių – Frančesko Ronjonio (Francesco Rognoni) „Selva di varii passaggi“ (1620, Milanas). Kadangi žinoma, jog valdovas mėgo italų kompozitorių muziką, tikėtina, kad iškilių F. Ronjonio amžininkų iš Milano – kompozitoriaus Džovanio Paolo Čimos (Giovanni Paolo Cima) ir šokių meistro Čezarės Negrio (Cesare Negri) – kompozicijoms Lenkijos ir Lietuvos dvaro kapelų muzikiniame ir šokių repertuare taip pat atsirado vietos.
Ši Renesanso epochą ir Baroko pradžią aprėpianti muzikos programa parodo, kokį turtingą kultūrinį paveldą mums paliko Sforcos ir jų palikuonys.
Koncertas nemokamas, tačiau dėl riboto vietų skaičiaus kviečiame registruotis iš anksto.
Koncerto partneris – Biržų krašto muziejus „Sėla“.
