Paskaita „Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Kazimieras Jogailaitis ir jo epocha“

Renginio data: 2024m.Vasario0229 d.18:00 - 19:30 Visi renginiai
Valdovų rūmai

Paskaitą skaitys Dr. Toma Zarankaitė-Margienė.

 Jogailaičių dinastija savo galia Vidurio Rytų Europoje prilygo Habsburgams. Per gana trumpą laiką šios dinastijos atstovai spėjo įsitvirtinti ne tik Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, bet ir tuometinių Lenkijos, Vengrijos ir Čekijos karalysčių sostuose. Kazimieras Jogailaitis (1427–1492) buvo Lenkijos karaliaus ir Lietuvos vyriausiojo kunigaikščio Jogailos ir jo ketvirtosios žmonos Sofijos Alšėniškės sūnus. Po Žygimanto Kęstutaičio žūties Lietuvos didikai ir bajorai Vilniaus katedroje Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu pakėlė Kazimierą Jogailaitį, nepaisant jo brolio Vladislovo (g. 1424–1444, pramintas Varniečiu) ir lenkų bajorų prieštaravimų. Faktiškai Lietuva tapo savarankiška valstybe, turinčia atskirą suverenų valdovą, o realią valdžią sutelkė didžiojo kunigaikščio taryba, vadovaujama Vilniaus vaivados Jono Goštauto. Po brolio Vladislovo žūties ir trejus metus trukusių derybų su Lenkijos bajorais dėl lygiateisiško Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės statuso, 1447 m. Kazimieras Jogailaitis buvo karūnuotas Lenkijos karaliumi. Iki 1447 m. Kazimieras Jogailaitis dažnai rezidavo Vilniaus pilyse, čia nuolat veikė ir jo taryba. Greta Ponų tarybos Lietuvoje greitai susiformavo centrinės valdžios struktūros, 1446 m. atsirado kanclerio pareigybė ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis antspaudas. Tapęs ir Lenkijos karaliumi, Kazimieras toliau lankėsi bei ilgai užsibūdavo Lietuvoje, kur mėgo medžioti, rūpinosi Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų puoselėjimu. Paskutinį kartą Lietuvoje jis apsilankė 1491 m. pabaigoje ir gyveno iki mirties 1492 m. vasarą. Kazimiero Jogailaičio valdymo metais pagaliau atsisakyta keliaujančio dvaro tradicijos. Įsitvirtino nuolatinių sostinių – Vilniaus ir Krokuvos – statusas. Dažnai Lietuvoje lankėsi ir Kazimiero Jogailaičio žmona Elžbieta Habsburgaitė bei sūnūs Jonas Albrechtas ir Kazimieras. Šio valdovo valdymas reikšmingas dėl intensyvaus ir nuoseklaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės europėjimo, perimant ir plėtojant lotyniškosios Viduramžių kultūros pasiekimus. Būtent valdant Kazimierui Jogailaičiui Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje išplito rašto kultūra, buvo tobulinama teisės sistema. Vis dėlto šiuo laikotarpiu Rytuose sustiprėjo priešiškos Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei jėgos ir dažnėjantys priešų puolimai signalizavo apie kylančias naujas grėsmes regione, kurios išliko aktualios ir ateinančiais laikotarpiais.

Renginys nemokamas, tačiau būtina išankstinė registracija. 
 
Po paskaitos maloniai kviečiame aplankyti parodą „Nuo vienaragio iki trijų karalių: gotikiniai kokliai iš Valdovų rūmų muziejaus rinkinių“.

Susiję įrašai

Parodos

Nuo vienaragio iki Trijų Karalių: gotikiniai kokliai iš Valdovų rūmų muziejaus rinkinių

Vyksta20231130 - 20240428

Gotika – pirmasis Europos dailės ir architektūros stilius, palikęs ryškius pėdsakus Lietuvos kultūros ir meno pavelde. Įdomu, kad iki Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos tyrimų apie Gotikos epochos interjerus Lietuvoje žinota labai mažai, o pradėjus archeologinius kasinėjimus aptikta daugybė Gotikai būdingų radinių – ornamentuotų grindų bei sienų apdailos plytelių, profilinių plytų, kitų architektūrinių detalių, puodyninių ir plokštinių koklių, dažyto tinko fragmentų bei kitų dirbinių. Jie atskleidė daug platesnį Gotikos epochos Lietuvoje paveikslą. Parodoje pristatomi vieni iš įdomiausių gausios Gotikos epochą reprezentuojančios kolekcijos radinių – gotikiniai plokštiniai kokliai. XV a. viduriu datuojamą koklių kolekciją sudaro apie 650 koklių ir jų fragmentų, puoštų mažiausiai 60-ia skirtingų siužetų. 

Plačiau

Publikuota: 2023-11-20 14:38 Atnaujinta: 2024-01-29 08:09
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika