„Visi garsiausi miestai [...] būtinai privalo turėti tris dalykus: šlovę, naudą ir grožį, ir jeigu bent vieno iš jų stokoja, negali vadintis garsiausiais. Miestas, apie kurį kalbame, turi visus tuos tris dalykus, ir jeigu kitų miestų jais nepralenkia, tai jiems tikrai prilygsta. Šis miestas yra visos Lietuvos Kunigaikštystės šviesulys, mūsų krašto pasididžiavimas, gausybės garsių žmonių puoselėtojas, menų būstinė, literatūros ir meno regykla, didinga teisingumo šventovė, tikėjimo ir religijos galingiausia tvirtovė“, – taip 1761 m. apie Vilnių rašė Jėzaus Draugijos akademijos studentas Juozapatas Chelmovskis. Koks iš tiesų buvo XVIII amžiaus Vilnius? Kaip keitėsi miesto veidas? Kokie ryšiai siejo valstybės centrą Vilnių ir periferiją? Kaip kito (ar kito) Vilniaus politinis statusas? Kokie pokyčiai vyko ekonominiame, socialiniame, religiniame, kultūriniame Vilniaus miesto, pavieto, vaivadijos, vyskupijos gyvenime per šimtą metų? Šie ir kiti klausimai bus aptariami gruodžio 1–2 d. vyksiančioje XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tyrėjų konferencijoje, rengiamoje 700-osios Vilniaus sukakties, kuri bus minima 2023 m. sausio 25 d., išvakarėse.
Konferencijos dėmesio centre – Vilnius XVIII amžiuje kaip politinis, ekonominis, religinis ir kultūrinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centras.
Konferencija „Vilnius – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė“ – tai jau 21-asis Lietuvos ir užsienio mokslininkų renginys, skirtas XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijai.
Konferencija vyks lietuvių ir lenkų kalbomis su sinchroniniu vertimu.
Konferencijos organizatoriai
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
Lietuvos istorijos institutas
Konferencijos partneris
Lenkijos Respublikos ambasada Lietuvos Respublikoje