Paskaitos pranešėjas prof. Jan K. OSTROWSKI (Lenkijos mokslų ir menų akademija Krokuvoje)
XVIII a. Lvivo skulptūros mokykla yra vienas iš vertingiausių bei originaliausių Abiejų Tautų Respublikos dailės reiškinių. Jos pradžia siekia XVIII a. penktąjį dešimtmetį, o galutinai ši mokykla susiformavo aštuonioliktojo šimtmečio viduryje, kartu su Johano Georgo Pinzelio (Johann Georg Pinsel) pasirodymu Abiejų Tautų Respublikoje. Yra žinomi maždaug dešimties skulptorių, kurių darbams galime priskirti individualius kūrėjo bruožus, vardai. Tai Sebastianas Fesingeris (Sebastian Fesinger), Johanas Georgas Pinzelis, Antanas Osinskis (Antoni Osiński), Antonis Štilis (Antoni Sztyl), Petras ir Motiejus Polejovskiai (Piotr i Maciej Polejowscy), Jonas Obrockis (Jan Obrocki), Pranciškus Olenskis (Franciszek Olędzki) ir Mykolas Filevičius (Michal Filewicz). Aukščiausio meistriškumo kūriniai (visų pirma – Pinzelio ir Osinskio) buvo sukurti XVIII a. šeštajame dešimtmetyje. Po 1760 m. kūrė jaunoji skulptorių-drožėjų karta, kurią geriausiai reprezentuoja broliai Polejovskiai, J. Obrockis ir P. Olenskis. Austrijos aneksuotoje Galicijoje 1780 m. įgyvendinta imperatoriaus Juozapo II Habsburgo Katalikų Bažnyčios reforma reikšmingai apribojo bažnytinio meno rinką. Paskutinieji Lvivo skulptūros mokyklos darbai buvo sukurti XVIII a. devintojo dešimtmečio pradžioje.
Lvivo mokyklos skulptoriai daugiausia kūrė iš medžio, taip pat naudojo akmenį ir stiuką. Tai buvo tikri šių medžiagų, visų pirma – medžio, apdirbimo meistrai, savo kūryboje taikę vėlyvosios gotikos dirbtuvių tradicijas. Pagrindiniai jų kūrybos bruožai – dinamika ir ekspresija („šokančios“ figūros) bei įspūdingos drabužių draperijos, dažnai įgaunančios neapdorotų kristalų formas. Lvivo mokyklos skulptūra yra dalis Vidurio Europos vėlyvojo Baroko ir rokoko dailės paveldo, kurio pagrindiniai centrai – Miunchenas, Viena ir Praha. Kelių Lvivo skulptorių pavardės buvo vokiškos, tačiau nieko nežinoma nei apie jų kilmę, nei apie darbus, sukurtus iki atvykstant į Abiejų Tautų Respubliką. Šių meistrų kūryba nėra Vakarų dailės pasiekimų perėmimas, bet šiai dailei lygiagretus reiškinys tiek chronologijos, tiek ir pasiekto meistriškumo lygio aspektais. J. G. Pinzelis – paskutinis didis europinio masto vėlyvojo Baroko skulptorius.
Paskaitoje bus kalbama apie mokslinius tyrimus, atvėrusius XVIII a. Lvivo skulptūros mokyklos istoriją, apie mažai pažintą unikalųjį paveldą, kurio didžioji dalis buvo sunaikinta sovietmečiu, apie išlikusius Lvivo skulptorių darbus, keliančius nuostabą ir susižavėjimą.
Renginys nemokamas, tačiau dalyvių skaičius ribotas. Dalyvauti gali tik užsiregistravę klausytojai.
Po paskaitos klausytojai maloniai kviečiami aplankyti parodą.