Dr. Krzysztof J. CZYŻEWSKI (Vavelio karališkoji pilis, Lenkija)
Paskaitoje pristatomas vienas vertingiausių Renesanso epochos Europos ginklakalystės paminklų – vaikiški Lietuvos ir Lenkijos valdovo Žygimanto Augusto (1544/1548–1572) šarvai ir jų istorija. Nukaldinti šiuos šarvus Insbruko meistrui Jorgui Zoizenhoferiui (Jörg Seusenhofer, 1516–1580) 1533 m. užsakė Romos, Vokietijos, Vengrijos ir Čekijos karalius Ferdinandas Habsburgas, būsimasis Šventosios Romos imperatorius Ferdinandas I (1503/1526/1558–1564). Šarvai buvo skirti Lietuvos ir Lenkijos sostų įpėdiniui, tuo metu paaugliui Žygimantui Augustui, planuojamų sužadėtuvių su Ferdinando dukra Elžbieta proga. Jungtuvės įvyko tik po daugelio metų, kai jaunasis Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius, valdovu karūnuotas dar esant gyvam tėvui Žygimantui Senajam, nebegalėjo pasinaudoti trylikamečiam berniukui nukaldintais šarvais. Dėl šios priežasties dovana nebuvo išsiųsta į Krokuvą, kur 1543 m. įvyko iškilmingos Jogailaičio ir Habsburgaitės jungtuvės. Šarvai liko imperatoriškajame arsenale Vienoje, o nuo XVIII a. vidurio juos imta priskirti Čekijos ir Vengrijos karaliui Liudvikui II Jogailaičiui, 1526 m. žuvusiam mūšyje su turkais ties Mohaču.
XVIII–XIX a. sandūroje Jogailaičio šarvai tapo svarbiu Vengrijos istorinės ikonografijos elementu. 1933 m. Austrijos Vyriausybė šarvus perdavė Vengrijos Respublikai ir nuo to laiko jie buvo eksponuojami Vengrijos nacionaliniame muziejuje Budapešte. Šaltinių duomenys ir šarvuose iškalti inicialai leido patikslinti klaidingą atribuciją ir susieti šį ginklakalystės šedevrą su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu ir Lenkijos karaliumi Žygimantu Augustu. 2021 m. unikali vertybė buvo perduota Lenkijai ir įtraukta į Vavelio karališkosios pilies rinkinius.
Dalyvių skaičius ribotas. Dalyvauti gali tik užsiregistravę klausytojai.
Po paskaitos klausytojai maloniai kviečiami aplankyti parodą.