Turtingą Vilniaus miesto praeitį liudija tūkstančiai archeologinių radinių, bet brangieji akmenys – itin reti. Brangakmeniai visada buvo vertinami, jais žavėtasi, tikėta, kad jie turi ypatingų, mistiškų galių: saugoti nuo nelaimių ir ligų, pritraukti sėkmę ir laimę, suteikti jėgų ir išminties.
Kas žinoma apie brangakmenius senųjų laikų Vilniuje? Kiek jų rasta? Ar visi jie yra tikri, ar nepasitaikė klastočių? Kokius dirbinius jie puošė? Atsakymus į visus šiuos klausimus išgirsite numatytu laiku Valdovų rūmų muziejaus socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje: https://www.facebook.com/valdovurumai
Paskaitą apie brangakmenius, rastus per archeologinius tyrinėjimus Vilniuje, skaitys Valdovų rūmų muziejaus vyriausioji archeologė, Vilniaus universiteto doktorantė Rasa Valatkevičienė.
Užgavėnės, vykdavusios Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijoje Vilniuje, turėjo mažai ką bendra su valstietiškomis Užgavėnių tradicijomis, o prabanga buvo panašios į karnavalus Venecijoje ar kituose Europos miestuose. Didikai Smuklės karnavaluose persirengdavo kitataučiais. Papuošalai ir brangakmeniai, be abejonės, čia atliko labai svarbų vaidmenį, nes kartais tik jie padėdavo atskleisti, kas slepiasi po Užgavėnių kauke. Drabužiai atspindėjo personažo padėtį, o brangenybės – tikrąjį žmogaus statusą.