Skiriama Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto 500-osioms gimimo metinėms.
Europos muziejų nakties 2020 m. akcija turėjo vykti š. m. gegužės 16 d., bet pagrindinių iniciatorių – Prancūzijos kultūros ministerijos ir partnerių ICOM bei ET – sprendimu dėl koronaviruso COVID 19 pandemijos ji perkelta į 2020 m. lapkričio 14 d., o sulaukusi dar vieno išbandymo – antrojo karantino – buvo atšaukta. Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai laikinai uždarė duris, bet atveria virtualų langą ir kviečia paminėti Muziejų naktį saugiai.
Muziejaus virtualius renginius stebėkite feisbuko platformoje. Jums patogiu laiku Jūsų lauks: paskaitos apie Žygimanto Augusto ir jo šeimos gyvenimą rūmuose, edukacinis filmas ir virtualus muziejaus lankymas su gidų pasakojimais.
PROGRAMA
Šiais metais minime Žygimanto Augusto 500-ąsias gimimo metines. Paskutinis Jogailaičių dinastijos valdovas Žygimantas Augustas (1544/1548–1572) dažniausiai prisimenamas dėl meilės istorijos su Barbora Radvilaite (1520/1523–1551). Kviečiame daugiau sužinoti apie valdovą, kurio valdymo metais Vilnius su didžiųjų kunigaikščių rūmais priešakyje tapo renesansiniu kultūros, meno centru ne tik Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, bet ir visoje Europoje.
16 ir 19 val. Valdovų rūmų Mokslinių tyrimų centro vedėjo Gintauto Striškos paskaita „Išlepęs karalaitis ar kalnus verčiantis valdovas? Žygimanto Augusto pėdsakai Vilniaus pilių teritorijoje“
Paskaitoje bus pasakojama apie Vilniaus Žemutinės pilies teritorijos archeologijos sluoksniuose aptiktus Žygimanto Augusto veiklos pėdsakus. Bus kalbama apie rūmų plėtrą, kitų pilies pastatų statybą, pristatomos kelios pagrindinės šio valdovo valdymo metais į kultūrinį sluoksnį patekusių radinių grupės.
17 ir 20 val. Kultūros istorikės Rasos Leonavičiūtės-Gecevičienės paskaita „Bonos Sforcos pėdsakas Vilniaus miesto istorijoje“
Žygimanto Augusto motina Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė Bona Sforca (1494–1557) Vilnių suvokė kaip svarbią Jogailaičių dinastijos atramą. Čia ji lankėsi kelis kartus ir apskritai čia gyveno beveik septynerius metus. Būdama Vilniuje, ji dalyvaudavo viešajame gyvenime, priimdavo svečius, rūpindavosi rezidencijos rekonstrukcijos darbais. Dėl asmeninių ryšių miesto gyvenimui darė įtaką ir būdama Krokuvoje.
Paskaitoje kalbama apie tai, kokį pėdsaką per trisdešimt valdymo metų, iš kurių septynerius praleido Vilniuje, Bona Sforca paliko miesto istorijoje.
Edukacinis filmas „Istorija muzika šlovinama“
Jūsų dėmesiui – edukacinis filmas „Istorija muzika šlovinama“ apie senąją XV–XVII a. muziką, skambėjusią Lietuvos didžiųjų kunigaikščių dvare ir atgimstančią atkuriant Vilniaus rezidenciją. Filmo kūrėjai: režisierius ir operatorius Algirdas Tarvydas, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Edukacijos ir lankytojų centras.
Nuoroda į filmą čia
Leidinio „Istorija muzika šlovinama“ viršelis
Leidinys „Istorija muzika šlovinama“. Turinys
Virtualus muziejaus lankymas
Prisijungti galite ir dieną, ir naktį:
„Istorija, archeologija, architektūra“ (I maršrutas)
„Atkurti istoriniai interjerai“ (II maršrutas)
„Vilniaus istorinės panoramos ir Apžvalgos bokštas“ (II maršrutas)
„Ginkluotė, kasdienybė, muzika“ (III maršrutas)
Valdovų rūmų Vilniuje architektūrinės raidos nuo XIII a. pabaigos iki XXI a. pradžios pristatymas
