Knygos „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų namai XVI a. – XVII a. pirmoje pusėje“ pristatymas

Renginio data: 2019m.Kovo0308 d.17:00 - 18:30 Visi renginiai
Valdovų rūmų Renginių salė
Aktualu iki 2019-03-08
Renginio tipas:
Knygos pristatymas
Renginio tipo nr.:
11

Renginys nemokamas, tačiau būtina iš anksto registruotis.

Renginyje dalyvauja knygos autorė istorikė, medievistė, humanitarinių mokslų daktarė, Vilniaus universtiteto Istorijos fakulteto dėstytoja ir mokslo darbuotoja, Lietuvos heraldikos komisijos narė dr. Neringa Dambrauskaitė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanas prof. dr. Rimvydas Petrauskas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Senovės ir vidurinių amžių istorijos katedros doc. dr. Eugenijus Saviščevas, Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus pavaduotoja istorikė doc. dr. Jolanta Karpavičienė ir knygų bei laidų apie maistą autorius, keliautojas ir žurnalistas Vytaras Radzevičius.

Knygoje yra siekiama atskleisti, kokie buvo XVI a. – XVII a. pirmos pusės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų namai ir kas juose gyveno, kartu pateikiamas patikrintas būdas skaitytojams mintimis nusikelti ir pasižvalgyti po šią privačią namų erdvę, kokia buvo prieš keturis arba penkis šimtus metų. Ką gi buvo galima pamatyti užsukus į to meto bajoro namus? Kokius žmones ten sutiktume? Ir netgi – kuo būtume ten pavaišinti? Šie ir kiti su bajorų kasdieniu gyvenimu susiję klausimai knygoje gvildenami remiantis daugybės įvairių istorinių šaltinių analize.

 


Per pastarąjį ketvirtį amžiaus lietuvių istoriografijai veidu atsigręžus į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos tyrimus pasiekta neabejotina branda, tai rodo naujų darbų temos ir jų tyrimo kokybė. Neringa Dambrauskaitė savo knygą paskyrė bajoro dvarui (namams). Kur XVI–XVII a. gyveno bajorai? Atsakymas, regis, akivaizdus. Dvare. Tačiau kaip tas dvaras atrodė? Kokio tipo buvo ir kaip vadinosi pastatai ir jų patalpos, patalpose laikyti baldai ir rakandai, kas prižiūrėjo dvarą, jame dirbo ir pan.? Autorė išanalizavo 400 aptariamojo laikotarpio inventorių, sukonkretino abstraktų bajoro dvaro įvaizdį, kartu prieš skaitytojo akis atskleidė dvarų prigimties ir raidos įvairovę.

Doc. dr. Eugenijus Saviščevas


Neringos Dambrauskaitės disertacijos pagrindu parengta monografija yra vertinga keletu aspektų: kaip solidus mokslinis tyrimas, išsami bajorų gyvenamosios erdvės studija, įdomus ir neabejotinai išskirtinio skaitytojų dėmesio sulauksiąs pasakojimas apie kasdienį bajorijos gyvenimą. Autorė atliko didelį darbą rekonstruodama bajorų sodybų erdvę ir joje buvusius statinius, sukaupė daugybę šaltinių apie dvarų šeimininkus kasdieniame gyvenime supusius asmenis, atskleidė atskirų šeimynos narių veiklos sritis ir palietė daug kitų mažai mūsų istoriografijoje nagrinėtų klausimų. Taigi monografijos vertė neabejotina.

Dr. Jolita Sarcevičienė


Mūsų provincijos bajorų kasdienis gyvenimas ankstyvaisiais Naujaisiais amžiais mums pažįstamas tik iš vėlesnių (ir gana tvirtų) vaizdinių nuoplaišų, šiuolaikinių literatūrinių konstruktų ir nuosavos vaizduotės lankų ir pūdymų. Taigi bemaž n(i)ekaip tepažįstamas. O dabar Neringos Dambrauskaitės dėka šį tą jau turime: ryškėja bajoro sodybos planas, jo gyvenamojo namo vaizdas, interjeras, matyti, kokio turto turėta, kokiais daiktais naudotasi, ant ko miegota, sėdėta, iš ko ir kas valgyta ir gerta. Perskaitę knygą, gana netikėtai sau patiems, esame susipažinę su vėlyvosios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų kasdieniu gyvenimu iš arti. Tai negali nedžiuginti.

Redaktorius Nerijus Šepetys

Publikuota: 2019-02-01 14:15 Atnaujinta: 2019-02-28 12:31
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika