Dr. Rimantas Miknys (Lietuvos istorijos institutas)
Kam priklauso Adomas Mickevičius? Šis klausimas, kurį iškėlė XIX a. modernias tautas kūrę Abiejų Tautų Respublikos palikuonys – lenkai, lietuviai ir baltarusiai, – viešajame diskurse liko ir, ko gero, liks neatsakytas tol, kol tautiškumas bus svarbus veiksnys telkiant visuomenę. Nors ir paradoksalu, bet neginčijama, net akivaizdu, yra tai, kad šiuolaikiniam lietuviui A. Mickevičius su savo fraze „Lietuva, Tėvyne mano“ yra taip pat reikšmingas kaip ir nūdienos lenkui ar baltarusiui. Lenkai turi begalę argumentų tokiai svarbai paremti, nes tas, kas žino lenkų modernios tautos tapsmo peripetijas, dabarties lenkiškumo neįsivaizduoja be A. Mickevičiaus kūrybos, joje aprašytų ir užfiksuotų istorinių, etninių, gamtinių ir žmogiškųjų jausenų. Baltarusiams A. Mickevičiaus savinimuisi pagrįsti pakanka nenuginčijamo pastebėjimo, kad jis yra „baltarusių žemės sūnus“, o štai lietuviai remiasi šventais žodžiais: „Lietuva, Tėvyne mano“. Tačiau pats savaime šis pasakymas nieko nereikštų, jeigu A. Mickevičius nebūtų daręs konkrečios įtakos mūsų modernios Lietuvos visuomenės tapatybės raiškos procesui. Paskaitoje aptariama, kaip ta įtaka pasireiškė ir kaip tai siejasi su viena reikšmingiausių datų šiandieninės visuomenės ir valstybės gyvenime – Vasario 16-ąja.
Paskaitos nemokamos, bet būtina išankstinė registracija čia.
Po viešų paskaitų klausytojai maloniai kviečiami aplankyti parodą.
Rengėjai pasilieka teisę keisti renginių datą ir dalyvius.
