Małgorzata Orzeł (Nacionalinis Osolinskių institutas, Pono Tado muziejus, Vroclavas, Lenkija)
Abiejų Tautų Respublikos dalies – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – istorinis kraštovaizdis buvo erdvė, kurioje gimė, augo ir brendo Adomas Mickevičius, o jos kultūra tapo nesenkančiu poeto kūrybinio įkvėpimo šaltiniu. Kurdamas literatūrinį baladžių, eilėraščių ir dramų pasaulį, didysis dainius rėmėsi liaudies sakmėmis ir mitais, istoriniais įvykiais, taip pat – kalba, eiliavimo ypatybėmis.
1834 m. išleistas Ponas Tadas – tai paskutinis ir brandžiausias A. Mickevičiaus kūrinys. Jame vaizduojamą tikrovę poetas kūrė į poemos audinį įpindamas istorines, geografines, kultūrines realijas, susijusias su visam laikui poeto atmintyje išlikusiomis vietomis. Tai jam tapo Tėvynės – Abiejų Tautų Respublikos – sinonimu. Šio kūrinio ypatybė – tobula, inovatyvi ir semantiškai turtinga lenkų kalba. Vos tik poema buvo publikuota, ji tapo nacionaliniu epu, didžiausios reikšmės lenkų literatūros kūriniu, o kūrinio rankraštis – neįkainojama vertybe.
Parodos kuratorė, Nacionalinio Osolinskių instituto padalinio – Pono Tado muziejaus specialistė Malgožata Orzel (Malgorzata Orzeł) paskaitoje pakvies į įspūdingą kelionę poemos rankraščio istorijos takais. Sužinosime, kaip jis iš Paryžiaus, kur buvo sukurtas, per Krokuvą ir Lvovą pateko į Vroclavą. Paaiškės, kokius nuotykius šiai neįkainojamai vertybei teko patirti, kokios aplinkybės lėmė jos klajones – iš knygų spintos A. Mickevičiaus bute į Tarnovskių muziejų Dzikove (Muzeum Tarnowskich w Dzikowie), iš Nacionalinio Osolinskių instituto Rankraščių skyriaus Lvove į šio instituto Rankraščių skyrių Vroclave, o galiausiai – į Pono Tado muziejų. Ir tai nėra tik intriguojanti rankraščio istorija, tai – ir Lenkijos raidos nuo 1834 iki 2018 m. dalis.
*Paskaita vyks lenkų kalba, bus sinchroniškai verčiama į lietuvių kalbą.
Paskaitos nemokamos, bet būtina išankstinė registracija čia.
Po viešų paskaitų klausytojai maloniai kviečiami aplankyti parodą.
Rengėjai pasilieka teisę keisti renginių datą ir dalyvius.
