Tautinio atgimimo Sąjūdis suvienijo lietuvių tautą kovai su carizmu, iškėlė kalbos ir kultūros savitumą, Lietuvos kaip tautinės valstybės idėją. Reikėjo pranešti pasauliui, kad egzistuoja viena seniausių Europos tautų – lietuviai. Savotiškas protestas prieš okupantus buvo Lietuvos dalyvavimas 1900 m. Pasaulinėje parodoje Paryžiuje. Trokadero rūmuose, Etnografijos muziejaus Europos sekcijoje Amerikos lietuvių ir Mažosios Lietuvos šviesuolių, veikusių laisvės sąlygomis, pastangomis buvo įrengta Lietuvos ekspozicija, joje buvo eksponuojami įvairūs lietuvių tautos darbai, etnografinė medžiaga, draudžiami spaudos leidiniai, skaitomos paskaitos apie Lietuvos praeitį ir sunkią tautinę priespaudą. Naudojantis šia paroda norėta tarptautiniu mastu parodyti lietuvių tautos ir spaudos persekiojimą. Regis, didžiausią vaidmenį atliko Lietuviškas albumas – jis pelnė aukso medalį.
1937 m. tarptautinėje Paryžiaus parodoje Menas ir technika šiuolaikiniame gyvenime Lietuvai jau nebereikėjo priminti apie savo egzistavimą, nes ji jau buvo įrašyta į Europos valstybių žemėlapį ir aktyviai kūrė naują gyvenimą. Tada su dideliu būriu menininkų ji vėl pasirodė pasauliui. Tarp jų buvo ir fotografai, tik jau ne bevardžiai kaip 1900 metais. Baltijos šalių paviljonas buvo greta naujai pastatytų Trokadero rūmų. Lietuva eksponatus rodė 19 iš 75 skyrių, tarp jų buvo ir fotografija. 1938 m. vasarį, pasibaigus parodai, vertinimo komisija išdalijo apdovanojimus. Lietuvos aidas rašė: „1937 m. Paryžiaus parodoje už Lietuvos eksponatus paskirtos 58 premijos, jas laimėjo 46 parodos dalyviai... 14-oje klasėje aukso medalį gavo: Lietuvos fotomėgėjų draugija, Augustinas, Buračas, Gavėnas, Kolupaila, Milaševičius, Naruševičius, Babickas, Orentas, Skrinskas.“ Lietuvių ir lenkų fotografai susitiko ir Paryžiaus parodoje 1937 m., tačiau tąkart sėkmės sulaukė kauniečiai. Vilniaus fotografų vadovas Janas Bulhakas (Jan Bułhak) atidžiai skaitė ir analizavo, ką Paryžiaus spauda rašo apie Vilniaus ir Lenkijos fotografus, o Boleslava ir Edmundas Zdanovskiai dviračiais buvo nuvažiavę į Paryžių, tikėtina, kad ten apžiūrėjo Baltijos šalių paviljoną ir matė Lietuvos fotografų darbų kolekciją.
Dar kartą Lietuvos fotografai dalyvavo Niujorko tarptautinėje parodoje Rytojaus pasaulis, kuri buvo atidaryta 1939 m. balandžio 30 dieną. Vėl eksponuotos fotografijos. Turizmo ir sporto salės sienas puošė fotografų Vytauto Augustino, Antano Naruševičiaus ir Gedimino Orento fotomontažai, kuriuose buvo užfiksuoti sportininkai, skautai, Kauno vaizdai, Lietuvos peizažai ir būdingi tipažai.
Apžvelgus visas tris pasaulines parodas – 1900 ir 1937 m. Paryžiaus bei 1939 m. Niujorko – kyla klausimas, kas jas jungia. Atsakymas vienas: visas tris parodas jungia liaudies menas ir papročiai bei, suprantama, fotografija, parodanti mūsų krašto grožį, žmones, jų gyvenimą, darbus ir papročius. 1900 m. Paryžiaus parodos lietuvių ekspozicijos pagrindinis akcentas buvo kaimo troboje vykstanti piršlybų scena su tautiškais drabužiais aprengtais modeliais, 1937 m. Paryžiaus parodoje matome dailininkės Domicelės Tarabildienės lėlių kompoziciją Vestuvės, o 1939 m. Niujorko parodoje daugiausia dėmesio sulaukė kompozicija su Lietuvos kaimo vestuves sodybos kieme vaizduojančiomis lėlėmis, kurias sukūrė dailininkė Konstancija Petrikaitė-Tulienė.
Paskaitą skaitys Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, fotografas ir fotografijos istorikas Stanislovas Žvirgždas.
Paskaita yra nemokama, tačiau būtina išankstinė registracija.
