Apgailestaujame, registracija į renginį baigta.
Dalyvauja
Vilniaus Šventosios Dvasios vienuolyno šventinis choras
Choro vadovė Tatjana Skovorodko
Styginių kvintetas
Jonas Tankevičius, Darius Dikšaitis (smuikai)
Gediminas Dačinskas (altas)
Saulius Lipčius (violončelė)
Dainius Rudvalis (kontrabosas)
Aktorius Vytautas Rumšas vyresnysis
Lietuvos arkivyskupijos kurijos kancleris kunigas Vitalijus Mockus
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino iniciatyva 1317 m. buvo įkurta Lietuvos stačiatikių metropolija, jos 700 metų jubiliejų Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia švenčia iškilminguose renginiuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Visagine.
Lietuvos stačiatikių bendruomenė didžiuojasi iškiliausių mūsų šalies menininkų nuoširdžiu palaikymu ir dėmesiu jubiliejiniam projektui. Šventiniuose koncertuose dalyvauja garbūs solistai: Lietuvos nacionalinės premijos laureatai Irena Milkevičiūtė (sopranas) ir Vladimiras Prudnikovas (bosas), operos solistės Julija Stupnianek (sopranas) ir Natalija Krauter (sopranas), dainininkas Vytautas Vepštas (baritonas), styginių instrumentų kvintetas, specialiai šiam projektui įkurtas ekumeninis vokalinis ansamblis „Cantores Vilnenses“ (meno vadovas ir dirigentas Romualdas Gražinis), aktoriai Vytautas Rumšas vyresnysis, Kirilas Glušajevas, regioniniai stačiatikių bažnyčių chorai, regioninių vaikų meno ir muzikos mokyklų ansambliai ir kiti.
Koncertas Valdovų rūmuose Vilniuje – penkių jubiliejinių renginių kulminacija. Koncerte įspūdinga Lietuvos stačiatikių kultūra ir ištikimybė savo tikėjimui atsiskleis ryškiausiomis spalvomis. Renginyje skambės profesionalių stačiatikių kompozitorių muzika, susijusi su Lietuva. Specialiai jubiliejiniams renginiams dedikuotos dvi šių dienų vilniečio kompozitoriaus Viktoro Minioto kompozicijos stačiatikių giesmių melodijų temomis – opusas chorui ir solistei bei styginių kvartetas. Girdėsime ir 17 metų Vilniaus Šventosios Dvasios vienuolyno arkivyskupo chorui vadovavusio chorvedžio ir kompozitoriaus Vsevolodo Kubajevskio sakralinius kūrinius, bus pristatyta ką tik išleista šio kūrėjo bažnytinių opusų, skirtų Vilniaus Šventosios Dvasios vienuolyno arkivyskupo šventiniam chorui, kompaktinė plokštelė (CD). Programoje skambės ir rusų prelato, teologo, bažnyčios istoriko, kompozitoriaus, Stačiatikių Bažnyčios metropolito Ilariono Alfejevo kūrinio „Pasija pagal Matą“ solistams, chorui ir orkestrui (kūrinys parašytas 2006 m.) fragmentai. Įdomu tai, kad šis įžymusis visos Rusios šių dienų dvasininkas 1987–1991 m. gyveno ir dirbo Lietuvoje. Koncerte klausytojai išgirs ir žymaus XIX a. rusų smuikininko, visuomenininko, dirigento, kompozitoriaus, susijusio su Lietuva, Aleksejaus Lvovo kompozicijas chorui ir solistams. Būtent šiam kompozitoriui caras Nikolajus I pavedė su poetu Vasilijumi Žukovskiu sukurti naują Rusijos himną. Pirmą kartą naujasis himnas buvo giedamas 1833 m. gruodį, o 1834 m. gegužės 12 d. patvirtintas Nikolajaus I įsaku. Kompozitorius A. Lvovas mirė Lietuvoje, Romainių dvare, šalia Kauno, palaidotas Pažaislio vienuolyno teritorijoje.
Per koncertą aktorius Vytautas Rumšas primins XIV a. Lietuvos istorinį ir politinį kontekstą, nuties Lietuvos stačiatikių konfesijos bendruomenės ištikimybės savo bažnyčiai, tikėjimui, sakraliai kultūrai tiltą iki šių dienų. Pagerbdamas mūsų laikų Lietuvos stačiatikių dvasininkų nuoširdžius darbus Tėvynės Lietuvos menui ir kultūrai bei savo bažnyčiai, aktorius skaitys Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Povilo stačiatikių bažnyčios klebono kunigo Olego Štelmano poeziją.
Šviečiamojo pobūdžio koncertas Valdovų rūmuose skirtas plačiajai visuomenei. Renginyje bus eksponuojama Lietuvos stačiatikių liturginių drabužių, giesmynų ir šventų knygų paroda, rodomos skaidrės iš Lietuvos stačiatikių gyvenimo.
Koncerto rengėjai siekia puoselėti gražiausius ekumeninius, tolerancijos ir įvairių tikėjimų žmonių nuoširdžios draugystės mūsų Tėvynėje tikslus.
Apgailestaujame, registracija į renginį baigta.
Koncertą rengia Lietuvos stačiatikių arkivyskupija
Koncertą iš dalies finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Koncerto partneriai: Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, Vilniaus universiteto Rusų filologijos katedra, Literatūrinis Aleksandro Puškino muziejus, Vilniaus rusų kultūros centras, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
Informaciniai rėmėjai: LRT, „Lietuvos rytas“, bernardinai.lt, Marijos radijas