Turbūt ne retam kyla klausimų, kaip iki mūsų dienų išlieka senovinės vertybės. Iš kokių medžiagų jos buvo padarytos? Kokiais dažais puoštos? Kokios technologijos naudotos jų gamybai? Kodėl muziejuose negalima fotografuoti su blykste?
Pakalbinti kūrinių autorių, deja, negalime, tačiau turime galimybę į parodos eksponatus pažvelgti kitu kampu ir pakalbinti juos antram gyvenimui prikėlusius asmenis. Galėsime ne tik sužinoti, kokį atgaivinimo kelią nueina eksponatai, kol pasiekia mūsų akis, bet ir pamatyti eksponatus visai kitaip – peršviestus ultravioletiniais spinduliais, atsuktus į mus nugarine dalimi ar išnarstytus į gabalėlius.
Savo patirtimi dalysis Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centro aukščiausios kategorijos restauratoriai: tekstilės restauratorė Elena Jazbutienė ir tapybos restauratoriai Linas Lukoševičius bei Algimantas Vaineikis.
Renginyje pristatomi parodos eksponatai
Gobelenas „Rūmų gyvenimas“. Tai vienas seniausių muziejaus turimų ir Lietuvoje esančių gobelenų. Sukurtas Pietų Flandrijoje, Briuselyje arba Turnė, apie 1520 metus. Gotikiniame gobelene puikiai atspindėtos dvaro gyvenimo scenos ir Viduramžiais vyravusios ryškios apdarų spalvos bei papuošalai.
Gobelenas „Psichės vestuvės“ – Renesanso epochos gobelenas, kuriame vaizduojamos Psichės vestuvės, aprašytos II a. Lucijaus Apulėjaus (Lucius Appuleius) romane „Metamorfozės“ (vėlesnis pavadinimas – „Aukso asilas“). Manoma, kad autorius rėmėsi senesne legenda – pritaikė ją savo pasakojimui. Renesanso dailėje Psichės vestuvių tema buvo labai populiari.
Tapybos darbas Jono Kazimiero Vazos portretas. Valdovų rūmų muziejaus rinkinyje esančiame portrete Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jonas Kazimieras Vaza vaizduojamas iki pusės, su to meto šarvais, galvą puošia XVII a. madą atspindintis perukas. Jonas Kazimieras Vaza (1609–1672) – Žygimanto Vazos sūnus. Valdovu tapo po netikėtos brolio Vladislovo Vazos mirties 1648 metais. Dar būdamas karalaitis, lankėsi Vilniuje ir apsistodavo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose, kelis kartus buvo atvykęs ir jau būdamas valdovas. Po jo mirties valdovo turtas, kurį sudarė tapybos darbai, meniniai audiniai ir t. t., buvo parduotas ir pasklido po visą Europą. Tik išlikę šaltiniai leidžia geriau pažinti Vazų dinastijos valdovų meno kolekcijas.
Tapybos darbas „Trys Karaliai garbina Kūdikėlį Jėzų“. Nežinomo Kelno dailininko arba kelių dailininkų sukurtas tapybos darbas vaizduoja Naujajame Testamente aprašomą sceną. Paveikslo kairėje nutapyta sėdinti ir ant kelių Kūdikėlį Jėzų laikanti Švč. Mergelė Marija. Už jos vaizduojamas šv. Juozapas. Dešinėje – Trys Karaliai, atėję pasveikinti gimusio Jėzaus. Kasparas, kaip ir būdinga Europos dailėje, vyriausias, jis priklaupęs dovanoja auksinį indą. Greta Kasparo stovi jaunasis Baltazaras, šalia jo – vidutinio amžiaus Merkelis. IX a. Ravenos vyskupas Tris Karalius įvardijo kaip Kasparą, Merkelį ir Baltazarą. Nuo ankstyvųjų Viduramžių išminčiai įkūnija tris tuo metu žinomas pasaulio šalis – Europą, Aziją ir Afriką. Valdovų rūmų muziejaus įsigytas paveikslas galėjo būti suveriamojo altoriaus dalis.
Po renginio klausytojai maloniai kviečiami aplankyti parodą.
Renginys nemokamas, tačiau prašom iš anksto registruotis paspaudus šią nuorodą.
Organizatoriai pasilieka teisę keisti renginio datą ir dalyvius.