Vieša diskusija „Bibliofilija ir mecenatystė: istorijos atvartai“

Tai, kad knyga šiais technologijų laikais nepraranda savo patrauklumo, galima suprasti vien pažvelgus į savo namų lentynas. Juk dažnas turi sukaupęs didesnę ar mažesnę knygų kolekciją ar bent išsaugojęs mėgstamiausią apiplyšusią vaikišką knygelę. Be to, į knygynų vitrinas dažnai krypsta žvilgsnis ir prireikus išrinkti dovaną draugui ar šeimynykščiui.

Diskusijoje bus kalbama apie knygos kultūrą šiandien, apie jos užuomazgas, sampratą ir tradiciją Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų ir diduomenės aplinkoje. Renginio dalyviai įvairiais aspektais apžvelgs šiandienos knygų aukcionų, mecenatystės bei bibliofilijos tradicijas, knygų rinkinių formavimo, perdavimo ir saugojimo problematiką.

Pasisemsite naudingos patirties apie knygų rinkinių sudarymą, jų apsaugą, knygos istoriškumo bei vertės kaitą ir kitais metais per šventes išrinksite geriausias knygiškas dovanas!

Knygų kultūros ir bibliofilijos temas aptars Lietuvos knygos, bibliofilijos istorijos bei senosios kartografijos žinovė doc. dr. Alma Braziūnienė, Martyno Mažvydo bibliofilų klubo pirmininkas dr. Tomas Petreikis bei Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto direktorius prof. dr. Arvydas Pacevičius.

Su bibliofilija susiję parodos eksponatai (nedidelė jų dalis):
Knyga „Omnivm opervm primvs [-decimvs] tomus, summa uigilantia repurgatorum a mendis innumeris, per Des. Erasvm Roteradamvm... Qvartvs tomvs: Opervm Divi Avrelii Avgvstini Hipponensis Episcopi Complectens Reliqva τῶν διδακτικῶν“. Tai vieno įtakingiausių Katalikų bažnyčios filosofų, teologo Aurelijaus Augustino (Augustinas iš Hipo, Šventasis Augustinas; Aurelius Augustinus, 354–430) darbas, buvęs Sapiegų bibliotekoje. Muziejuje esanti knyga – šv. Augustino rinktinių raštų, išleistų lotynų kalba Bazelyje 1528–1529 m., ketvirtas tomas. Rinktinius raštus parengė humanistas Erazmas Roterdamietis (Erasmus Roterodamus, 1466–1536). Įmanoma, kad šis faktas gali paaiškinti, kodėl knygoje trūksta pirmų puslapių, kuriuose buvo minima šio Katalikų bažnyčią kritikavusio teologo pavardė.

Knyga „Metaphysicarvm Disputationum, in qvibvs et vniversa natvralis Theologia ordinate traditur, et quastiones ad omnes duodecim Aristotelis libros pertinentes, accurate disputantur. Tomi dvo...“ Šis veikalas yra svarbiausias ispanų jėzuito, teologo ir filosofo, Salamankos mokyklos atstovo Fransisko Suareso (Francisco Suárez, 1548–1617) darbas. Knyga priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pakancleriui Kazimierui Leonui Sapiegai. Vilniuje jis, tęsdamas tėvo tradiciją, buvo sukaupęs didžiulę biblioteką, didesnė jos dalis (beveik 3 tūkst. knygų) 1666 m., vykdant velionio valią, padovanota Vilniaus universitetui.

Knyga „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trečiasis Statutas“. Lietuvos Statutas – svarbiausias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisynas. Pirmoji Lietuvos Statuto redakcija buvo patvirtinta 1529 metais. Muziejaus turimas egzempliorius išleistas 1744 m. Vilniuje. Tai penktoji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Statuto lenkų kalba laida, išspausdinta Vilniaus akademijos spaustuvėje. Visi trys Lietuvos Statutai greičiausiai buvo rengiami Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose Vilniuje. Trečiajam Lietuvos Statutui redaguoti ir tobulinti po 1588 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rezidencijoje netgi buvo skirta speciali salė.

Poezijos rinktinė „Carmina“. Autorius – Motiejus Kazimieras Sarbievijus (1595–1640), jėzuitas, poetas, literatūros teoretikas, pamokslininkas, Vilniaus universiteto profesorius. XVII a. visoje Europoje garsėjo kaip lotynų kalba rašantis poetas, buvo vadinamas Sarmatų Horacijumi ir Krikščionių Horacijumi. Valdovų rūmų muziejui priklausanti M. K. Sarbievijaus poezijos rinktinė išleista Paryžiuje 1759 metais.

Po renginio klausytojai maloniai kviečiami aplankyti parodą.

Renginys nemokamas, tačiau prašom iš anksto registruotis paspaudus šią nuorodą.

Organizatoriai pasilieka teisę keisti renginio datą ir dalyvius.