Pilys, kaip karalių ir kilmingųjų rezidencijos, pradėtos statyti ankstyvaisiais Viduramžiais strateginėse šalies vietose. Pilys buvo skirtos ginti šalį, veikė kaip administracinės valdžios centrai, saugojo šalies prekybos kelius ir pan. Jos taip pat atliko reprezentacinę funkciją, rodė didikų bei kilmingųjų padėtį visuomenėje. Pilių statymą dažniausiai nulemdavo regione ar šalyje vyravusi politinė situacija.
Pilys, kaip gyvenvietės, priskiriamos Viduramžiams. Ankstyvųjų Viduramžių visuomenei vis labiau tobulėjant tiek ekonomikos, tiek kultūros srityje, pilys prarado savo reikšmę, jų vaidmenį perėmė patogesni ir prabangesni dvarai bei rūmai. Naujųjų architektūrinių bruožų įnešė Renesanso epocha, o italų architektai visai Europai, taip pat ir Čekijai perdavė principus, kaip turi atrodyti kilmingųjų rezidencijos. Taip kartu su mūrininkais, statybininkais, tinkuotojais, dailininkais bei architektais, puikiai jautusiais kraštovaizdį, sukūrė kaimo vietoje esančių kilmingųjų dvarų stilių. Ši itališkojo stiliaus pilis, Čekijoje vadinama dvaru, reikšmingai pakeitė Čekijos kraštovaizdį iki šiandienos.
Čekijoje yra tūkstančiai Gotikos, Renesanso, Baroko, Klasicizmo ir Istorizmo laikotarpių pilių, dvarų ansamblių ir rūmų. Istorinių rezidencijų paveldo gausa ir tankiu Čekija lenkia daugumą Europos valstybių ir gali lenktyniauti su Italija, Prancūzija, Austrija ar Vokietija. Dėl dinastinių Jogailaičių, Vazų ir Habsburgų dinastijų, taip pat Lietuvos ir Čekijos diduomenės politinių, kultūrinių ir meninių ryšių, menininkų migracijos Čekijos bei Lietuvos istorinių rezidencijų paveldas turi daug stilistinių, tipologinių ir kitų panašumų. Tad paskaita yra aktuali ir kaip Čekijos paveldo pažinimo šaltinis, ir kaip lyginamoji informacija adekvatesniam Lietuvos pilių ir rūmų paveldo, jo vertės, stilistinio bendrumo suvokimui Vidurio Europos kontekste.
Viešą paskaitą skaitys dr. Duňa Panenková, viena autoritetingiausių ir žymiausių čekų meno istorikų, visame pasaulyje garsi tarptautinių parodų kuratorė, ilgametė Prahos karališkosios pilies darbuotoja. Ji buvo viena aktyviausių tarptautinės parodos „Jogailaičių Europa“ iniciatorių ir pradinės koncepcijos kūrėjų, koordinavusi Čekijos dalyvavimą šiame projekte.
Prelegentė yra talkinusi Valdovų rūmų atkūrimo specialistams, konsultavusi įvairiais Vidurio Europos meninių ryšių klausimais. Kelis kartus lankėsi Lietuvoje, yra susipažinusi su Valdovų rūmų atkūrimo koncepcija ir kolekcijomis. 2014 m. buvo specialiai atvykusi susipažinti su Valdovų rūmų muziejuje surengta gobelenų paroda.
Paskaita vyks čekų kalba su sinchroniniu vertimu į lietuvių kalbą.
Renginys nemokamas, tačiau maloniai prašome iš anksto registruotis el. p. renginiai@valdovurumai.lt arba tel. (8 5) 262 0067.
