Istorikas EIMANTAS GUDAS
(Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Vilnius)
Lenkijos Karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė 1569–1795 m. sudarė bendrą valstybę, žinomą Abiejų Tautų Respublikos vardu. 200 metų tai buvo labiausiai į rytus nutolusi lotyniškosios (Vakarų) Europos civilizacijos valstybė. Tokia padėtis lėmė istorijos savitumą: daugelis politinių, socialinių ir kultūrinių reiškinių, būdingų Vakarų Europos civilizacijai, Lenkiją, o ypač Lietuvą pasiekė pavėluotai. Tai pasakytina ir apie ordinus, kuriais būdavo apdovanojami kilmingieji. Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ordinų sistema susikūrė tik 1765 m., kai Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Augustas Poniatovskis įsteigė savo bei visos šalies globėjo Šventojo Stanislovo ordiną, valstybės apdovanojimų sistemoje užėmusį antrą vietą.
2015 m. buvo minimos 250-osios Šventojo Stanislovo ordino įkūrimo metinės. Šis, taip pat ir Lietuvos didikams bei bajorams teiktas istorinis ordinas nūdienos visuomenei menkai žinomas. Todėl paskaitoje bus stengiamasi aprėpti svarbiausius su Šventojo Stanislovo ordinu susijusius fenomenus, turėjusius įtakos Lietuvos gyvenimui. Ordinas buvo teikiamas ir kone visi tokio pobūdžio renginiai anuomet dažniausiai vykdavo tik Varšuvoje. Tačiau kartais ordinu monarchas apdovanodavo ir Gardine, o Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje egzistavo kelios tiesiogiai su ordinu susijusios institucijos. Stanislovas Augustas Poniatovskis ordiną iš viso suteikė 524-iems glaudžių ryšių su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste turintiems kilmingiesiems. Kuo skyrėsi ordino kavalierių Lietuvoje socialinė padėtis, ką apie šiuos asmenis mums atskleidžia dokumentai, kokios buvo antrojo pagal rangą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ordino tradicijos ir koks jo likimas, pasakos Valdovų rūmų muziejaus Kultūros ir dailės istorijos administratorius-vyresnysis muziejininkas, istorikas Eimantas Gudas.
Paskaita nemokama, maloniai kviečiame!