Katedros aikštėje, Vilniuje, Lietuvos kariuomenė kartu su Nacionaliniu muziejumi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmais ir organizacija „Viduramžių pasiuntiniai“ minės 1506 m. rugpjūčio 6 d. šalia Klecko miesto (dab. Baltarusija) pergalingai pasibaigusį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės puolimą prieš į Lietuvos gilumą įsiveržusius Krymo totorius.
Pagerbiant istorinę Lietuvos kariuomenės pergalę, renginyje gros Lietuvos kariuomenės orkestras, brolija „Viduramžių pasiuntiniai“ Katedros aikštėje pademonstruos mūšio kovos veiksmus, Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa iškels istorinę vėliavą virš Valdovų rūmų muziejaus ir atliks tris ginklų salves.
Renginio pradžia Katedros aikštėje – 18.40 val.
Apie Klecko mūšį
1506 m. pavasarį Krymo chanatas nusprendė nepraleisti progos dar kartą (po 1505 m. plėšimų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje) išbandyti karinę sėkmę Lietuvoje, tačiau, kitaip nei 1505 m., šįkart „pasisvečiavimas“ baigėsi dideliu mūšiu. Rugpjūčio 6 d. prie Klecko miesto įsitvirtinusias totorių ekspedicines pajėgas, kurias sudarė apie 4 tūkst. karių su 10 tūkst. žirgų, puolė greitai mobilizuota kunigaikščio Mykolo Glinskio vadovaujama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė su maždaug 7 tūkst. karių, kurių daugumą sudarė Lietuvos bajorai, samdyti husarai ir karaliaus dvaro lenkų vėliava. Neatlaikiusi spaudimo, totorių kariuomenė suiro ir pradėjo masiškai bėgti iš mūšio lauko. Sprunkančius totorius iki sutemų persekiojo lietuvių lengvoji kavalerija.
Klecko mūšis buvo pirmoji stambi lietuvių pergalė po skaudaus pralaimėjimo prieš rusus Vedrošos kautynėse 1500-aisiais ir pirmoji pergalė prieš ilgai Lietuvos žmones kamavusius Krymo totorius. Šios kampanijos išskirtinumas – sprendimas ne priešus išvyti, bet užkirsti atsitraukimo kelius ir juos visiškai sunaikinti. Kautynėse Lietuvos kariuomenė pademonstravo nedažnai tais laikais pasiekiamą 80 km per parą žygio tempą ir nepriekaištingą kovingumą mūšio lauke.
