Valdovų rūmų muziejus sulaukė mecenato dr. Prano Kiznio dovanos: muziejui perduoti 26 tapybos darbai, reprezentuojantys XV–XVII a. Vakarų Europos dailę. Dalį jų dr. P. Kiznis dovanoja Valdovų rūmų muziejui, kitus perduoda ilgalaikiam eksponavimui. Naujoji dovana papildė jau keletą metų muziejuje pristatomą mecenato paveikslų galeriją, tad nuo šiol lankytojai, užsukę į Valdovų rūmų muziejų, galės grožėtis tapybos rinkiniu, kuris po ilgų paieškų Europos aukcionuose ir privačiose kolekcijose buvo suformuotas, remiantis istoriniais šaltiniais, kokie meno kūriniai puošė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų kolekciją, kokias tapybos mokyklas jie reprezentavo.
Mecenatystė įkvepia
Paveikslai įsigyti tęsiant dr. P. Kiznio, Valdovų rūmų muziejaus ir geriausių Lietuvos dailės specialistų bei restauratorių bendradarbiavimą. Prasmingas dr. P. Kiznio apsisprendimas remti Valdovų rūmų muziejų čia atkuriant buvusį grožį – įkvepiantis mecenatystės pavyzdys. Naujoji kolekcija plačiau praveria duris į senuosius Vakarų Europos meno klodus, leidžia pajusti europietiškos kultūros dvasią, kuri skleidėsi Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose, taip pat turtina mūsų nacionalinius meno rinkinius.
Italų, flamandų ir prancūzų dailės kūriniai
Valdovų rūmų muziejaus ekspoziciją papildo daugiau kaip dešimties italų dailininkų, tarp kurių yra Ambrodžijus da Fosanas (Ambrogio da Fossano, apie 1452–1523), Džampjetras Silvijus (Giampietro Silvio, apie 1495–1552), Jakopas Ligocis (Jacopo Ligozzi, 1547/1552–1627), Palma Jaunesnysis (Palma il Giovane, apie 1550–1628), Frančeskas Kuradis (Francesco Curradi, 1570–1661), Filipas Galjardis (Filippo Gagliardi, 1606–1659), darbai. Vienas įspūdingiausių kolekcijos akcentų – žymaus XVII a. Genujos tapytojo, Karavadžo (Caravaggio, 1571–1610) sekėjo, Džovanio Andrėjos de Ferario (Giovanni Andrea De Ferrari, apie 1598–1669) kūrinys „Narcizas“.
Kolekciją praturtina net keturių flamandų tapytojų – Adamo van Norto (Adam van Noort, 1562–1641), Lodeveiko Teiputo (Lodewijk Toeput, apie 1550 – 1603–1605), Jano Breigelio Jaunesniojo (Jan Brueghel, 1601–1678), Kornelio de Baeljerio (Cornelis de Baellieur, 1607–1671) – kūriniai, prancūzo Šarlio Dofino (Charles Dauphin, apie 1620/1628–1677/1678) drobė ir keletas XVI a. darbų, kurių autoriai nėra identifikuoti.
Senoji dailė eksponuojama dviejose Valdovų rūmų menėse
Mecenato kolekcija pristatoma dviejose, viena šalia kitos esančiose rūmų erdvėse – muziejaus trečio aukšto II renesansinėje ir III manieristinėje antikamerose. Naujai įrengta ekspozicija papildo 2021 m. atidarytą dr. P. Kiznio paveikslų galeriją – gretimoje salėje pristatomi 26 naujausi muziejaus bičiulio ir rėmėjo 2022 m. įsigyti XV–XVII a. kūriniai. Tai Gotikos, Renesanso ir Baroko epochų tapybos darbai, sukurti žymių to meto Europos dailininkų.
Mecenatystė – vis dar retas reiškinys Lietuvoje
Tai jau antra itin vertinga dr. P. Kiznio dovana Valdovų rūmų muziejui, kartu ir visai Lietuvos visuomenei, svariai papildanti mūsų valstybės meno vertybių fondą. Dalį paveikslų kultūros rėmėjas dr. P. Kiznis dovanojo Valdovų rūmų muziejui, kiti perduoti saugoti ir nuolat eksponuoti dvidešimčiai ir daugiau metų. Lietuvos muziejininkystės istorijoje tai itin retas gestas ir labai sektinas pavyzdys, kai vieno asmens pastangomis ir dosnumu muziejus turi galimybę papuošti savo erdves ne vienu ar keliais, o gausia vertingų senųjų paveikslų kolekcija. Naujais kūriniais papildyta kolekcininko ir mecenato dr. P. Kiznio paveikslų galerija Valdovų rūmų muziejaus dailės rinkiniui suteikė brandumo, reprezentatyvumo.
Atsižvelgta į istorines Lietuvos ir Lenkijos valdovų kolekcijas
Didžioji dalis naujai įrengtoje dr. P. Kiznio galerijos dalyje pristatomų kūrinių buvo įsigyta Italijoje. Jų paiešką, laikydamasis griežtų chronologinių bei meninių atrankos kriterijų, atliko Valdovų rūmų muziejus, o paskutiniame etape buvo pasitelkti ir žinomi senosios dailės ekspertai iš kitų Lietuvos institucijų. Atsižvelgiant į turimą informaciją apie istorines Lietuvos ir Lenkijos valdovų kolekcijas, daug dėmesio buvo skiriama dailininkų atstovaujamoms mokykloms, paveikslų siužetams, siekta muziejaus ekspoziciją praturtinti flamandų dailininkų kūriniais, nes praeityje jų darbus mėgo ir kolekcionavo Lietuvos didieji kunigaikščiai.
[-]
Pavyzdžiui, tarp trijų žymių Antverpeno tapytojų darbų – ir Peterio Pauliaus Rubenso (Peter Paul Rubens, 1577–1640) mokytojo Adamo van Norto subtilaus piešinio ir kolorito darbas „Madona su Kūdikiu“ (apie 1580). Ant medžio lentelės nutapytas kūrinys priskiriamas reikšmingiausiems šio dailininko darbams. Įdomu, kad vienas iš A. van Norto mokinių buvo ir Jakobas Jordansas (Jacobus Jordaens, 1593–1678), kurio darbų buvo įsigiję Lietuvos valdovai. Kitas išskirtinis flamandų tapybos darbas, papuošęs dr. P. Kiznio galeriją – taip pat Antverpene dirbusių dailininkų Jano Breigelio Jaunesniojo ir Kornelio de Baeljerio bendras kūrinys „Madona, Kūdikėlis Jėzus ir angelai gėlių vainike“ (apie 1630). Pirmasis meistras nutapė nuostabią gėlių girliandą, antrasis – biblinę sceną paveikslo centre. Žinoma, kad Lietuvos ir Lenkijos valdovų kolekciją puošė Jano Breigelio Jaunesniojo ir jo tėvo tapyba.
Ekspozicija primena senųjų aristokratų rūmus
Dr. P. Kiznio paveikslų galerija abiejose Valdovų rūmų muziejaus menėse eksponuojama taip, kaip tokios galerijos buvo kuriamos prieš kelis šimtus metų – kūriniai sugrupuoti keliais aukštais, kad dengtų sienas. Tokių istorinių galerijų dar galima pamatyti senųjų aristokratų rūmuose Romoje ar Florencijoje, pvz., Dorijos Pamfili (Doria-Pamphilij), Kolonų (Colonna), Spados (Spada), Korsinių (Corsini), Pičių (Pitti). Vertingais kūriniais praturtėjusia, istorine įspūdingų paveikslų galerija nuo šiol bus galima gėrėtis ir Vilniuje, atkurtuose Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose.
Kokią kolekciją buvo sukaupusios Jogailaičių ir Vazų dinastijos
Istoriniuose šaltiniuose minima, kad XVI–XVII a. Vilniaus rūmų vienoje ar keliose salėse buvo Jogailaičių ir Vazų dinastijų valdovų kaupta paveikslų galerija. Būtent tuo metu Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija Vilniuje buvo europinio lygio kultūros ir meno centras, o valdovai Žygimantas Augustas, Žygimantas Vaza ir Vladislovas Vaza per tarpininkus meno kūrinius įsigydavo Romoje, Florencijoje, Venecijoje, Neapolyje, kituose Italijos miestuose. Ne vienas paveikslas į Lietuvos ir Lenkijos valdovų kolekcijas atkeliavo ir kaip diplomatinė dovana.
Vėliau net kelis šimtmečius senosios europinio meno vertybės buvo naikinamos ir grobstomos, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ir didikų sukauptos meno kolekcijos buvo išblaškytos po visą pasaulį. Dosnaus mecenato dr. P. Kiznio dėka į Lietuvos valdovų rezidenciją grąžinama vertinga dailės kolekcija leis lankytojams išvysti, kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai galėjo atrodyti anuomet, savo klestėjimo epochoje.
