Publikuota 20251006
Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų bendruomenė spalio 5 d. prisijungė prie įspėjamojo streiko „Tai gali būti paskutinis kartas“. Visą dieną muziejaus viduje ir teritorijoje skambėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzika, o į vieną muziejaus eksponatą lankytojams siūlyta atkreipti daugiau dėmesio ir prisiminti Antikos laikų istoriją.
Kas yra Trojos arklys?
Šiomis dienomis dažnai girdime, kaip politologai ar menininkai savo kalbose mini „Trojos arklį“. Valdovų rūmų muziejuje eksponuojamas XVII a. pirmos pusės gobelenas „Priamas priešais Trojos miestą“ būtent ir pasakoja istoriją, kaip arklys tapo Trojos miesto žlugimo priežastimi.
Per dešimt metų trukusią apsiaustį graikams nepavyksta užimti Trojos miesto ir jie imasi Odisėjo sugalvotos apgaulės, – apsimeta, kad traukiasi, ir kaip auką palieka medinį arklį, kuriame slepiasi Odisėjo vadovaujami graikų kariai. Gobeleno centre vaizduojamas Trojos karalius Priamas. Kairėje pusėje matomas karių vedamas surištas Sinonas, besidedantis, kad graikai norėję jį paaukoti ir todėl jis pabėgęs. Sinonas įtikina Trojos karalių, kad šis ne sunaikintų medinį arklį, o lieptų jį įsivežti į miestą kaip auką deivei Atėnei. Karalius Priamas rankos mostu duoda ženklą įvežti arklį, kuris gobelene vaizduojamas už valdovo.
Arklio viduje slėpęsi graikų kariai, patekę į miestą, naktį atidaro vartus ir įsiveržusi kariuomenė, pasak mito, išžudo visus gyventojus. Trojos arklys iki šiol išlieka apgaulingų veiksmų, slapto pavojaus simbolis, o Valdovų rūmų muziejaus eksponatas primena, kad kultūra yra pagrindas, padedantis suprasti istorijos pamokas.
Gobeleną rasite muziejaus II maršrute, I renesansinėje antikameroje.
Kaip sunaikinamos valstybės: Abiejų Tautų Respublikos atvejis
Spalio 5-ąją specialiai įspėjamajam streikui parengta ir didelio susidomėjimo sulaukusi paskaita „Kaip sunaikinamos valstybės: Abiejų Tautų Respublikos atvejis“ jau yra įkelta į socialinius tinklus. Paskaitos lektorė – Valdovų rūmų muziejaus generalinio direktoriaus pavaduotoja, XVIII a. istorijos tyrinėtoja dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė.
Valdovų rūmų likimas taip pat yra aiškus ir pamokantis pavyzdys, kas gali nutikti nesirūpinant valstybe, į jos valdymą įsileidžiant Trojos arklį. Paskaitoje prisimenamas vienas skaudžiausių Lietuvos istorijos tarpsnių, kai prieš 230 metų iš politinio Europos žemėlapio buvo ištrinta didžiulė Vidurio Rytų Europos valstybė – Abiejų Tautų Respublika. Remiantis tarptautinių dokumentų analize ir valstybės sunaikinimą išgyvenusių amžininkų liudijimais, aptariamos priežastys, kurios paskatino jungtinės Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimus. Lektorė siūlė pasvarstyti, kiek šie įvykiai buvo nulemti geopolitinės situacijos, kiek – pačios Abiejų Tautų Respublikos visuomenės politinės (ne)brandos ir kokias pamokas valstybės sunaikinimo istorija teikia šiandienai.
Paskaitą galima rasti čia.
Esame dėkingi už palaikymą ir visada laukiame Jūsų Valdovų rūmų muziejuje, kuriame istoriniai mūrai bei eksponatai byloja šlovingas ir liūdnas valstybės akimirkas! Iš klaidų verta mokytis ir jų nekartoti.
