Publikuota 20250905
Valdovų rūmų muziejus šiemet dalį kultūros programos skiria Baroko poetui Motiejui Kazimierui Sarbievijui (Matthias Casimirus Sarbievius, Maciej Kazimierz Sarbiewski, 1595–1640). 2025-ieji Lietuvoje paskelbti M. K. Sarbievijaus ir Baroko literatūros metais, minint 400 metų sukaktį nuo poeto populiariosios poezijos rinktinės „Trys lyrikos knygos“ pasirodymo.
Renginiuose visuomenė kviečiama pažinti Baroko epochą, kurioje anuomet gyveno vienas žymiausių Europos lyrikų, taip pat daugiau sužinoti apie lotyniškai rašiusį M. K. Sarbievijų, Baroko tradicijas ir ano meto skaitytojus. Nuo mokslinių diskusijų iki šiuolaikinio meno projektų – M. K. Sarbievijui ir jo kūrybai pristatyti pasirinktos įvairios formos, kad ir paauglys, ir brandus žmogus atrastų patraukliausią sau renginį.
Popiežiaus laurų vainikas – jėzuitui, poetui M. K. Sarbievijui
M. K. Sarbievijus – jėzuitas, poetas, literatūros teoretikas, Vilniaus universiteto profesorius. Lotynų kalba kuriama poezija išgarsėjo visoje Europoje. Poetas vadintas „Sarmatų Horacijumi“ ir „Krikščionių Horacijumi“, o jo poezijos knygos sulaukė daugybės leidimų įvairiose šalyse.
Gimė Lenkijoje, Sarbevo kaime, Mozūrijoje, didelę gyvenimo dalį praleido Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, buvo glaudžiai susijęs su Vilniumi. 1612 m. įstojo į Vilniaus Jėzaus draugijos naujokyną, jame praleido dvejus metus. Vėliau trejus metus studijavo filosofiją Braunsbergo jėzuitų kolegijoje. Nuo 1617 m. M. K. Sarbievijus dėstė Jono Karolio Chodkevičiaus įsteigtoje Kražių kolegijoje, ten sukūrė savo ankstyvuosius poezijos kūrinius. 1618–1620 m. dėstė Polocko jėzuitų kolegijoje. 1620 m. Vilniaus universitete pradėtas teologijos studijas tęsė Romoje.
Romos laikotarpis Motiejui Kazimierui ypač svarbus. Čia jis subrendo kaip poetas, savo eiles skaitė popiežiaus Urbono VIII intronizacijos metu, o 1625 m. Kelne pasirodęs poezijos rinkinys „Trys lyrinių eilėraščių knygos“ (Lyricorum libri tres) jį plačiai išgarsino. Literatūroje dažnai nurodoma, kad M. K. Sarbievijus iš popiežiaus Urbono VIII gavo laurų vainiką, kaip kadaise Dantė Aligjeris (Dante Alighieri, 1265–1321) ir Frančeskas Petrarka (Francesco Petrarka, 1304–1374), tačiau šaltiniuose nėra jokių tai patvirtinančių duomenų. Vis dėlto išlikusiame M. K. Sarbievijaus portrete matyti šis poetą pašlovinantis simbolis.
Paslaptingieji Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus „Miškų žaidimai“ (Silviludijos)
Rugsėjo 10 d. 18.00 val. Valdovų rūmų muziejuje dr. Toma Zarankaitė-Margienė skaitys paskaitą „Aštrūs dygliai valdovo purpure“, bus pristatomos Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus įžvalgos apie Vladislovo Vazos medžiokles Baroko epochoje, jo požiūris į gamtą, karališkąją medžioklę.
Palikęs Romą ir grįžęs į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, M. K. Sarbievijus kelerius metus dėstė Nesvyžiuje ir Polocke, o nuo 1625 iki 1635 metų dirbo Vilniaus universitete, ten dėstė, ėjo administracines pareigas. Nuo 1635 m. jis paskiriamas Abiejų Tautų Respublikos valdovo Vladislovo Vazos (1632–1648) pamokslininku ir iš Vilniaus išvyko į Varšuvą. Nuo to momento M. K. Sarbievijus keliaudavo ten, kur vykdavo Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis. Lankėsi Austrijoje, kur kurorte gydėsi Vladislovas Vaza, Vilniuje – valdovui reziduojant Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose. Manoma, kad pamokslininko darbas jam nebuvo pats mėgstamiausias, nes atitraukė nuo kūrybos, o dvare buvusios intrigos vargino. Bet M. K. Sarbievijus taip pat vyko į medžiokles, jas apdainavo savo kūrinyje „Miškų žaidimai“ (Silviludijos).
Gamtos prieglobstis poetui suteikė kūrybinę laisvę. Yra žinoma, kad M. K. Sarbievijus džiaugėsi medžioklėje sukūręs „žalius kaip flamandiški kilimai“ eilėraščius, kuriuose šlovina valdovą Vladislovą Vazą, jo medžioklės įgūdžius. Poetas idealizuoja, jo akimis žvelgiant, rūpesčių nevarginamą piemenėlių gyvenimą, o šiai idilei priešpriešina pavojų ir rūpesčių kupiną valdovo gyvenimą. Pastarasis M. K. Sarbievijaus kūrinys yra išskirtinis šio poeto kūryboje. Tiesa, tyrėjai sutaria, kad „Miškų žaidimai“ (Silviludijos) yra vienas mįslingiausių ir problemiškiausių M. K. Sarbievijaus kūrinių, būtent dėl šios priežasties verta jį pristatyti plačiajai visuomenei ir atskleisti, ką jis gali papasakoti apie barokines Vladislovo Vazos medžiokles ir jų reikšmę.
Renginys nemokamas, tačiau būtina išankstinė registracija.
Diskusija ir koncertas „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Baroko kultūra ir Sarbievijaus fenomenas“
Rugsėjo 12 d. 18.00 val. Valdovų rūmų muziejus ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas kviečia į diskusiją ir koncertą. Diskusijoje dalyvaus prof. dr. Irena Vaišvilaitė, prof. dr. Eugenija Ulčinaitė, doc. dr. Ona Dilytė-Čiurinskienė, doc. dr. Sigitas Narbutas, ją moderuos doc. dr. Asta Vaškelienė. Renginyje bus diskutuojama apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Baroko kultūrą ir literatūrą, daugiausia dėmesio skiriant Motiejui Kazimierui Sarbievijui, jo kūrybos universalumui ir tęstinumui, svarstoma, kuo šiandieniniame nerimastingame pasaulyje Barokas galėtų būti svarbus, kokių atsakymų, o galbūt ir dvasinės užuovėjos M. K. Sarbievijaus poezija gali suteikti šiuolaikiniam žmogui.
Baroko menui, architektūrai ir muzikai būdingas didingumas, dramatizmas, intensyvi emocinė raiška. Literatūroje jis skleidėsi retorine ornamentika, paradoksais ir mįslingomis metaforomis, dėmesiu artificiozinėms formoms, likimo, laikinumo ir mirties teminėms paradigmoms.
Vakaro metu skambės Lodovico Grossio da Viadanos, Stanisławo Sylwesterio Szarzyńskio, Giovannio Picchio, Giovannio Battistos Cocciolos, Henry Purcellio ir Damiano Stachowicziaus kūriniai. Baroko epochos kompozitorių kūrinius atliks Nora Petročenko (mecosopranas) ir Vaiva Eidukaitytė-Storastienė (klavesinas).
Renginys yra Valdovų rūmų muziejaus vykdomo projekto „Jų darbai ir žygiai didingi. Sarbievijus ir Baroko paveldas Lietuvoje“ dalis. Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
Renginys nemokamas. Maloniai prašome registruotis čia.
Istorijos ir muzikos popietė „Dianos strėlės Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kūryboje“
Rugsėjo 14 d. 13.00 val. Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikoje vyks renginys, kuriame istorikė dr. Toma Zarankaitė-Margienė pasakos apie Motiejų Kazimierą Sarbievijų, jo kūrybos išskirtinumą ir reikšmę, barokinės medžioklės tradicijos kaitą, prabangą ir simbolius. Keturiose odėse „Miškų žaidimai“ (Silviludijos) poetas aprašė Lietuvos vietoves ir užfiksavo barokinės medžioklės vaizdinį, kuris iki šiol yra vis dar menkai atskleistas, todėl į M. K. Sarbievijaus kūrybą verta pažvelgti atidžiau šiuo aspektu. Paskaitoje lankytojai geriau pažins M. K. Sarbievijaus biografiją, taip pat bus atskleidžiama, ką apie valdovo barokines medžiokles pasakoja M. K. Sarbievijaus kūryba, skambės Baroko epochos kompozitorių kūriniai, tarytum nukeliantys klausytoją į poetinius miškus, kuriuose anuomet klaidžiojo medžioklės deivė Diana.
Muzikinius kūrinius atliks Rūta Vox (sopranas), Vilimas Norkūnas (vargonai).
Renginys vyks Trakuose, įėjimas laisvas. Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
