Publikuota 20250826
Lenkijos didysis etmonas ir Krokuvos kaštelionas Vaclovas Petras Ževuskis (1706–1779) Pidhircių rezidenciją paveldėjo iš savo tėvo Lenkijos didžiojo etmono grafo Stanislovo Mato Ževuskio (1662–1728), 1718 m. įsigijusio ją iš jaunėlio Lenkijos ir Lietuvos valdovo Jono Sobieskio sūnaus Konstantino.
Naujasis rūmų savininkas, puikų išsilavinimą įgijęs, Italijoje bei kitose Vakarų Europos šalyse lankęsis Vaclovas Petras Ževuskis energingai ėmėsi rūmų pertvarkos. Kartu su pamaldžia žmona kunigaikštyte Ona Liubomirska 1752 m. fundavo naująją Pidhircių Šv. Juozapo bažnyčią, ją išpuošė žymus dailininkas Simonas Čechavičius (1689–1775). Šis Vilniaus Baroko genijumi vadinamas dailininkas buvo išgarsėjęs savo religine tapyba Krokuvoje, Poznanėje, Vilniuje, o jo mokiniai iš Lietuvos – Lukas (1709–1780) ir Antanas (1740–1810) Smuglevičiai.
Pidhirciams perėjus grafų Ževuskių nuosavybėn, XVIII a. pradžioje rezidencijos kolekcijos gausėjo. Turtingą rinkinį papildė ne tik įtakingiausių lietuvių ir lenkų didikų giminių, su kuriomis buvo susigiminiavę Pidhircių savininkai, portretai, bet ir aistringai kolekcionuoti ginklai ir šarvai.
Deja, bet Vaclovo Petro įpėdinis, Lenkijos lauko etmonas Severinas Ževuskis (1743–1811), priešindamasis valstybės reformoms ir siekdamas finansuoti savo idėjų skaidą, pradėjo išparduoti kauptą Pidhircių kolekciją. 1865 m. Pidhircių rūmai perėjo į lietuvių kilmės kunigaikščių rankas. Severino Ževuskio anūkas, 1830–1831 m. sukilimo dalyvis Leonas Ževuskis (1808–1869) juos pardavė kunigaikščiams Sanguškoms.
Tarptautinės parodos „Pidhircių rūmai. Istorija ir meno kolekcijos“ ir „Simonas Čechavičius. Baroko meistras Pidhirciuose“, kuriose galite pažinti šio Ukrainos deimanto istoriją bei joje kūrusį tapytoją, Valdovų rūmų muziejuje veiks iki rugsėjo 28 dienos.
