Publikuota 20250326
Konferencija skiriama habil. dr. Jono Puzino 120, habil. dr. Adolfo Tautavičiaus 100 ir habil. dr. Vytauto Urbanavičiaus 90 metų jubiliejinėms sukaktims paminėti.
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Vilnius, Katedros a. 4.
2025 m. rugsėjo 25–26 d.
Rugsėjo 27 d. numatoma kelionė į J. Puzino tėviškę (maršrutu Vilnius–Svaronys–Vilnius, kartu aplankant dar kelis archeologinius objektus)
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Lietuvos istorijos institutas ir Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas organizuoja tarptautinę mokslinę konferenciją, norėdami paminėti Lietuvos archeologijos mokslui ir šių organizacijų veiklai svarbių trijų iškilių asmenybių jubiliejines sukaktis.
Vienas iš šių žmonių – Jonas Puzinas (190510 01–1978 04 14) – profesionaliosios Lietuvos archeologijos pradininkas, pagal Vakarų Europos archeologijos mokslo pasiekimus apibendrinęs Lietuvos archeologinę medžiagą, padėjęs pagrindus Lietuvos proistorės periodizacijai, terminologijai ir medžiagos datavimui. Jis Vytauto Didžiojo karo muziejuje sukūrė pirmąją archeologinę ekspoziciją, taip pat Vytauto Didžiojo ir vėliau Vilniaus universitetuose rengė archeologus.
Nors tiesiogiai ir nedėstė, bet savo mokiniais Jonas Puzinas įvardijo ir Adolfą Tautavičių (1925 09 09–2006 08 10) bei Vytautą Urbanavičių (1935 07 03–2024 01 22) – šie buvo vieni ryškiausių XX a. antros pusės Lietuvos archeologų, dalyvavusių daugybėje žvalgomųjų ekspedicijų ir tyrusių įvairaus laikotarpio kapinynus, šventvietes, pilis, rūmus bei kitus materialinės kultūros objektus.
Šių tyrėjų paliktas pėdsakas Lietuvos archeologijoje milžiniškas. Jie kasinėjo ir kruopščiai dokumentavo daugybę paminklų, be to, įvairiapusiškai prisidėjo prie materialinės ir dvasinės kultūros tyrimų, periodizacijos, tyrimų metodikos, archeologinių vietų registracijos, archeologijos mokslo istorijos, bibliografijos, duomenų sklaidos, fizinės antropologijos. J. Puzinas iš esmės pradėjo, o A. Tautavičius ir V. Urbanavičius toliau plėtojo periodizacijos klausimus, nagrinėjo I tūkstantmečio Lietuvos teritorijoje gyvenusių genčių raidą, į archeologų akiratį įtraukė Viduramžių ir Naujųjų laikų laidojimo paminklų tyrimus ir tapo Lietuvos pilių ir rūmų archeologijos, Naujausiųjų laikų archeologijos pradininkais. Jie atvėrė naujas tyrimų kryptis ir kelius ne vienai archeologų kartai.
Konferencijoje ketinama aptarti J. Puzino, A. Tautavičiaus ir V. Urbanavičiaus darbus, pristatyti šių tyrėjų inicijuotus tyrimus, suformuluotus metodus, apžvelgti dabartinę jų tyrimų tąsą, įvertinti anuomet iškeltas hipotezes, remiantis naujais duomenimis ir metodais, kelti aktualius diskusinius klausimus bei ieškoti atsakymų, teikti su ateities perspektyvomis susijusius pasiūlymus. Lietuvos archeologijai judant į priekį, į tyrimus įsiliejant naujiems mokslininkams ir plėtojantis tarpdisciplininiams ryšiams, J. Puzino, A. Tautavičiaus ir V. Urbanavičiaus mokslinis palikimas nepraranda reikšmės, jų nagrinėtos temos aktualios ir šiandienos tyrimams.
Prelegentus kviečiame pristatyti pranešimus su J. Puzino, A. Tautavičiaus ir V. Urbanavičiaus darbais susijusiomis bei naujausių Lietuvos ir Rytų Baltijos regiono archeologijos tyrimų temomis.
Konferencijos temos: J. Puzino, A. Tautavičiaus ir V. Urbanavičiaus mokslinis palikimas, archeologijos mokslo istorija; baltų gentys ir jų raida; Geležies amžiaus–Naujųjų laikų laidojimo paminklų ir gyvenamųjų vietų tyrimai; laidojimo tradicijos, dvasinė kultūra, kulto vietų tyrimai; bendruomenių gyvensena, kasdienio gyvenimo atspindžiai; prekybiniai ir kultūriniai ryšiai, lobiai, amatų raida; miestai, pilys ir rūmai; konfliktų archeologija; kultūrinė komunikacija; Naujausiųjų laikų archeologija; fizinė antropologija, zooarcheologija, archeobotanika.
Konferencijos chronologija: Geležies amžius–Naujausieji laikai (I–III tūkstm. pradžia).
Pranešimų trukmė – 20 min. Konferencijos kalbos – lietuvių, anglų.
Dalyvavimas konferencijoje nemokamas.
Numatoma galimybė konferencijos erdvėje pristatyti stendinius pranešimus.
Reikalavimai stendiniams pranešimams: formatas: A0 (1189 x 841 mm)
Struktūra:
Pavadinimas
Autorius, akademinis laipsnis, elektroninis paštas, institucijos pavadinimas
Tekstas (lietuvių arba anglų kalba, iki 700 žodžių)
Fotografijos ir kt. iliustracinė medžiaga (iki 6 fotografijų)
Autorius pats turi atspausdinti stendinį pranešimą.
Pranešimų pavadinimų ir anotacijų su raktiniais žodžiais (po 150–300 žodžių lietuvių ir anglų kalbomis) laukiame iki 2025 m. gegužės 31 d. el. paštu g.striska@valdovurumai.lt
Konferencijos pranešimų temomis parengtus straipsnius planuojama publikuoti Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų recenzuojamame periodiniame mokslo leidinyje Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae. Straipsnių lauktume iki 2025 m. gruodžio 1 d.
Konferencijos organizacinis komitetas
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
Dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė
Dr. Rasa Gliebutė
Dr. Irutė Kaminskaitė
Ėrika Striškienė
Gintautas Striška
Lietuvos istorijos institutas
Dr. Laurynas Kurila
Dr. Rasa Banytė-Rowell
Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas
Prof. habil. dr. Albinas Kuncevičius
