
Publikuota 20250304
2025 m. kovo 5–23 dienomis Valdovų rūmuose vienuoliktą kartą rengiamas tarptautinis Marco Scacchi senosios muzikos festivalis, pavadintas pirmųjų Lietuvoje XVII a. pastatytų operų muzikos kūrėjo vardu. Šių metų koncertus siejanti teminė gija tarsi atkartoja M. Scacchi kelionę į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę – į Vilnių vedančios jungtys koncertuose atskleis muzikinius ryšius tarp valstybių, miestų, mokyklų...
„Esame išsikėlę tikslą senosios muzikos festivalyje klausytojams pateikti įdomias ir profesionalias skirtingų atlikėjų programas. Mūsų supratimu, svarbu išryškinti Lietuvoje reziduojančius ar iš Lietuvos kilusius atlikėjus“, – sako festivalio vadovas Vytautas Gailevičius.
Net šeši koncertai iš turtingos šių metų programos – nemokami. Tokią dovaną festivalis galėjo pateikti, nes jį padėjo surengti partneriai: Ispanijos Karalystės ir Italijos Respublikos ambasados, Italų kultūros bei Lenkijos institutai Vilniuje, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, prekybos centras „Europa“.
Senoji muzika Lietuvoje sėkmingai plėtojama – daugėja ansamblių, projektų, atsiranda vis daugiau festivalių. Kažkada buvo tik „Banchetto musicale“, o dabar turtingas programas pristato festivaliai Biržuose ir Kretingoje, specialūs projektai apkeliauja ir daugiau Lietuvos miestų bei miestelių... „Ir mes festivalio idėją parsivežėme iš Italijos Galėzės miestelio, kur gimė M. Scacchi (taip pat ten veikia Marco Scacchi muziejus ir rengiamas šio Lietuvoje dirbusio kompozitoriaus vardo festivalis)“, – pasakoja V. Gailevičius.
Šiemet kartu su festivaliu vyks ir išskirtiniai senųjų muzikos specialistų renginiai: kovo 12-ąją Valdovų rūmuose rengiama šiaurės šalių tinklo „Nordem“ konferencija, o kovo 13-ąją prasidės Europos senosios muzikos tinklo REMA generalinė asamblėja ir konferencija, į Baltijos šalis grįžtanti po trylikos metų.
„Valdovų rūmuose laukiame per 100 REMA organizacijos narių – senosios muzikos specialistų, atlikėjų, prodiuserių. Šis renginys – Lietuvos kaip valstybės, plėtojančios senosios muzikos tradicijas, įvertinimas“, – dalijasi V. Gailevičius.
REMA delegatai festivalio koncertuose galės artimiau pažinti Lietuvos senosios muzikos lauką ar bent jo dalį. Konferencijoje bus tradiciškai aptariami pokyčiai, esama situacija, apžvelgiamos perspektyvos. Lietuvos muzikologė Aleksandra Pister taip pat skaitys pranešimą apie senosios muzikos tradiciją, raidą ir situaciją Lietuvoje.
FESTIVALIO PROGRAMA:
Koncertas „Sancta Maria: Mišios Vazų ir Habsburgų sąjungai“
2025 03 05
Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėje menėje ansamblis „Canto Fiorito“ (meno vadovas Rodrigo Calveyra) rengia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijai skirtą programą. Abiejų Tautų Respublika buvo viena didžiausių ir daugiausia gyventojų turėjusių XVI–XVII a. Europos šalių. Žygimanto Vazos santuoka su Habsburgų princesėmis – iš pradžių Ona, paskui – Konstancija – leido užmegzti svarbius kultūrinius mainus tarp dviejų dvarų: kai kurie muzikantai keliaudavo iš vieno dvaro į kitą, o šie abipusiai mainai įkvėpė ir praturtino abiejų šalių kultūrinį ir muzikinį gyvenimą. Šiam aljansui prisiminti ir pagerbti „Canto Fiorito“ skiria programą, kurios pagrindą sudaro dviejų meistrų kūriniai, reprezentuojantys Vazų ir Habsburgų dvarus: Marco Scacchi mišios „Sancta Maria“ ir Johanno Stadlmayrio „Magnificat VIII toni“.
Koncertas „Kelionė į stebuklų pasaulį: Egerija ir Markas Polas“
2025 03 07
Ispanijos Karalystės ambasada dovanoja ansamblio „Egeria“ vakarą. Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėje menėje skambės „klajojantys“ kūriniai, laiku ir erdve „keliavusi“ muzika, kuri rado namus tolimose, net netikėtose vietose. Ji peržengė kultūrines ir geografines ribas, kad prisiglaustų kitose vietovėse nei ta, kurioje buvo sukurta, atsinešdama su savimi mainų, susitikimų ir suartėjimų istorijas. Koncerto programoje, kaip ir Europos istorijoje, derės skirtingos kilmės (ispanų, italų, maronitų, kinų) heterogeniškų kūrinių įvairovė, skambės atkurti kai kurie lotyniškame rankraštyje esantys marijonų kūriniai.
Koncertas „Air de Cour šokių ritmu. Dvarų muzika XVII a. Prancūzijoje“
2025 03 09
Senosios muzikos ansamblis „Šviesotamsa“ pakvies į versališką, išskirtinę prancūzų Baroko muzikos programą. Sopranas Rūta Vox (Vosyliūtė), Ieva Baublytė (išilginės fleitos, gotikinė arfa), Justyna Reksc-Raubo iš Lenkijos (viola da gamba) ir Vilimas Norkūnas (klavesinas, basso continuo) rengia XVII a. Prancūzijos dvaruose gimusį air de cour dainos žanrą. Norėdami atskleisti šio žanro grožį, ansamblio „Šviesotamsa“ nariai pasirinko prancūzų instrumentinius ir dainuojamuosius barokinius šokius, į šią naujai sudaromą programą įtraukdami mums pažįstamas čakonas, pasakalijas, sarabandas, gavotus, miuzetes.
Koncertas „Meilė ir beprotybė“
2025 03 12
Žinomi Italijos senosios muzikos atlikėjai Marina Bartoli (sopranas), Marco Frezzato (violončelė), Claudio Astronio (klavesinas, vargonėliai) klausytojus nukels į Baroko epochos aistros ir beprotybės pasaulį. Atlikėjai sako: „Baroko estetika visada akcentavo emocijų ir sielos būsenų galią. Čia kiekviena smulkmena perdėtai išryškinama tam, kad sukurtų dramą, įtampą, energiją ir parodytų, kaip stipriai susietos yra meilė ir beprotybė.“ „Beprotybė įsimylėti“, „Ponia, Jūs turite mano širdį“, „Meile, tu laimėjai“, „Beprotis tas, kuris tiki“ – tai tik keli kūrinių pavadinimai, sukurti tokių kompozitorių kaip Antonio Vivaldi, Alessandro Scarlatti ar Georg Friedrich Händel.
Koncertą pristato Italijos Respublikos ambasada ir Italų kultūros institutas.
Koncertas „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės balsai“
2025 03 14
Ansamblio „Canto Fiorito“ nariai Renata Dubinskaitė (mecosopranas), Andrea Buccarella (vargonėliai, klavesinas) ir ansamblio meno vadovas Rodrigo Calveyra (kornetas, išilginė fleita) nuolat stebina vis naujais atradimais iš po pasaulį pasklidusių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės archyvų. Šiame koncerte muzikantai nukels į vėlyvąjį Renesansą, kai Lietuvą valdė viena muzikaliausių valdovų giminių Europoje. Ypač išsiskyrė Žygimantas Vaza, dar vaikystėje mokęsis dainuoti ir groti klavesinu. Karūnuotas Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, Žygimantas Vaza pasamdė 16 muzikantų iš Italijos, kuriems vadovavo kompozitorius Annibale Stabile – didžiosios popiežiškosios Švč. Mergelės Marijos Didžiosios bazilikos kapelmeisteris. Tarp įspūdingų italų muzikantų, tarnavusių Žygimantui Vazai, buvo ir Tarquinio Merula, Luca Marenzio bei Giovanni Valentini. Valdant Žygimanto Vazos sūnui Vladislovui, Vazų karališkoji kapela tapo garsia visoje Europoje, nemažai italų kompozitorių šiems valdovams skyrė reikšmingus muzikinius kūrinius.
Programa „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės balsai“ pristatys XVII a. pradžios kompozitorius, kurie dedikavo savo kūrinius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovams ar dirbo jų dvare, ir atskleis muziką mylėjusių Vazų dinastijos valdovų įtakingumą Europos muzikos scenoje.
Koncertas „Muzika iš Bacho šeimos lentynų“
2025 03 19
Artėjant koncertui „Bach in the Subways“, kai visame pasaulyje senoji muzika skamba netradicinėse erdvėse, Wandos Landowskos tarptautinio klavesinininkų festivalio ir konkurso laureatai Joëlis Kelleris (Vokietija) ir Tommaso Nicoli (Italija) kviečia Valdovų rūmuose pasinerti į Johanno Sebastiano Bacho ir jo amžininkų muziką. Daugelio tarptautinių konkursų laureatai leis pasimėgauti tobulu muzikavimu, o po muziejaus Istorinių atkurtų interjerų sales pasklidę klavesino garsai nukels į laikus, kai rūmuose ši muzika skambėjo valdovams.
„Bach in the Subways“: P.G.R. Psalmės sopranui ir džiazo ansambliui
2025 03 21
Vienuoliktasis tarptautinis Marco Scacchi senosios muzikos festivalis šįkart koncertui „Bach in the Subways“ keliasi į prekybos centrą. Tradiciškai jungdamasis prie pasaulinės iniciatyvos „Bachas metro“ („Bach in the Subways“), festivalis kviečia į nemokamą senosios muzikos ir džiazo koncertą netradicinėje erdvėje – „Europos“ prekybos centre. Nuo 12.00 val. praeiviams čia skambės džiazo projektas, jungiantis kultūras ir muzikos žanrus. Jį atliks P.G.R. (Projekt Grzegorza Rogali – Gžegožo Rogalio projektas). Kūrybinė idėja apima lenkų, žydų ir klasikinės muzikos dialogą. Šįkart Renesanso melodijos ir senieji tekstai tapo įkvėpimu ir kartu iššūkiu P.G.R. menininkams. Skambės Mikołajaus Gomółkos sukurtos melodijos Jano Kochanowskio 1579 m. išleistam „Dovydo psalmynui“ interpretacija.
Prancūzų Baroko opera-baletas „Stichijos“ (pranc. „Les Élémens“, 1721)
2025 03 22
Jau ketvirtąjį kartą Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentai Valdovų rūmuose stato Baroko operą. Šį kartą scenoje išvysime Austrijos, Belgijos, Italijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Estijos, Nyderlandų, Norvegijos ir Vokietijos muzikos akademijų studentus ir dėstytojus. Didžiojoje renesansinėje menėje bus pristatoma opera-baletas „Les Élémens“, kurią sukūrė prancūzų kompozitoriai André Cardinal Destouches ir Michel-Richard Delalande, libreto autorius – Pierre Charles Roy. 1721 m. gruodžio 31 d. pirmą kartą opera-baletas buvo atliktas Tiuilri rūmuose, Paryžiuje, šokant pačiam karaliui Liudvikui XV. Vėliau, 1725 m., kūrinys buvo pristatytas plačiajai visuomenei Paryžiaus operos teatre Palais-Royal ir išliko populiarus daugybę metų.
Studentai ir dėstytojai iš dešimties Europos aukštųjų muzikos ir meno mokyklų pirmąjį kartą susiburs į tarptautinį (studentų) baroko orkestrą, kuriame muzikuos istoriniais muzikos instrumentais. Operos muzikos vadovas ir dirigentas Fabio Bonizzoni (Italija), meno vadovė Rūta Vox (Lietuva), choreografė ir judesio režisierė Elizabeth Svarstad (Norvegija), pirmasis smuikas – Judyta Tupczyńska (Lenkija).
Renginys yra projekto „LMTA Senosios muzikos savaitė 2025“ ir vienuoliktojo tarptautinio Marco Scacchi senosios muzikos festivalio dalis.
Koncertas „In furore“
2025 03 23
Vienuoliktąjį tarptautinį Marco Scacchi senosios muzikos festivalį užbaigs skaidraus soprano solistė Lina Dambrauskaitė, smuikininkas Dimitris Karakantas ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro Baroko muzikos ansamblis „Cappella Concertante Vilnense“. Atlikėjai rengia pamėgtų kompozitorių programą: skambės Antonio Vivaldi, Johanno Christopho Bacho, Francesco Geminianio kūriniai.