Publikuota 20250224
#pažinkmus – Jolita Mažulytė-Tumonienė, Valdovų rūmų muziejaus bilietų kasos darbuotoja. Pirmoji pasitinkanti lankytojus ir juos išleidžianti į muziejaus atradimo kelią, Jolita kiekvieną pasitinka su šypsena. Pokalbyje daugiau apie Jolitą ir vietą, kurią būtina pamatyti.
Jolita, muziejuje dirbate jau dešimtmetį ir matėte, kaip jis augo, keitėsi. Kas labiausiai pasikeitė nuo tada, kai pradėjote dirbti Valdovų rūmuose?
Keitėsi daug kas. Bet ką aš labiausiai pabrėžčiau – tai lankytojų požiūrį. Pradžioje išgirsdavome ir prieštaringų vertinimų bei nusistatymo. Dabar gi vis dažniau matau pasitenkinimo jausmą, pasididžiavimą, žmonių dėkingumą po apsilankymo. Manau, kad tai sunkaus ir nuoseklaus visos muziejaus komandos darbo rezultatas – žmonės vertina šią vietą. Jie pamėgo čia minėti svarbiausias valstybės šventes, praleisti laiką muziejaus renginiuose. Girdžiu labai gražių atsiliepimų ir komentarų. Vienas jų – visai neseniai pasakytas jauno vyriškio. Po apsilankymo priėjęs prie manęs jis ištarė: „Seniai taip nesididžiavau esąs lietuvis.“ Taigi pokytis, mano akimis, – akivaizdus (šypsosi).
Kokį momentą išskirtumėte kaip įsimintiniausią dirbant muziejuje?
Įsimintiniausias man buvo, sakyčiau, Jadvygos Jogailaitės brangenybių skrynutės paroda. Tai buvo pirmas mano susidūrimas su tokio aukšto meninio lygio ir istorinės vertės paroda europiniu mastu, taip pat ir su neregėtais lankytojų srautais. Ji buvo pristatyta praėjus vos porai mėnesių po muziejaus atidarymo. Iki parodos kasdien sulaukdavome daugiau kaip tūkstančio lankytojų, o eksponuojant skrynutę – ir dar daugiau. Supratau, ne tik kokie lankytojų srautai laukia, bet ir kokios unikalios, išskirtinės čia bus rengiamos parodos. Prisimenu tą parodą kaip tikrą iššūkį, su kuriuo muziejaus kolektyvas puikiai susitvarkė. Tai buvo puikus apšilimas ir nusiteikimas ateičiai (juokiasi).
Dažniausiai muziejų aplanko bent keli šimtai žmonių per dieną, o ar yra lankytojų, kurie nuolat ateina į muziejų?
Taip, žinoma, su jais ir pabendraujame. Džiaugiuosi, kad ta publika jaunėja, matau ir sugrįžtančių šeimų su vaikais. Kartais net pamenu, kokias muziejaus dalis jie yra aplankę ir siūlau apžiūrėti jau kitas.
Koks muziejaus kampelis Jums yra mėgstamiausias?
Sunku išskirti konkrečią vietą. Esu labai pripratusi prie vestibiulio, kur ir dirbu. Čia daug erdvės, daug veiksmo, tiesiogiai bendrauju su lankytojais... Man net sunku būtų įsivaizduoti darbą kabinete (juokiasi). Mieliausias ir įspūdingiausias kampelis man – rūmų apžvalgos bokštelis. Jame yra ypatinga aura ir atsiveria kerinčio grožio senamiesčio vaizdai. Tuos, kurie dar nematė, būtinai kviečiu apsilankyti!
Kaip atrodo Jūsų laisvalaikis?
Laisvalaikį dažniausiai leidžiu su šeima, kartu kuriame prisiminimus. Mums patinka trumpos, spontaniškos kelionės po Lietuvą. Mėgstu apsistoti sodybose, kurios alsuoja istorija. Visada pasidomiu apylinkėmis, pasikalbu su šeimininkais, aplankau svarbiausius tos vietos objektus bei pažintinius takus. Po tokių išvykų būnu tarsi atgimusi ir pasiruošusi naujiems iššūkiams.
Jei pavyksta rasti laiko sau, mėgstu planuoti kur ir su kuo gersiu kavą, nes tai mano silpnybė (šypsosi).
Ačiū už pokalbį!
