Publikuota 20240902
Valdovų rūmų muziejuje antradienį, rugsėjo 3 d. 18.00 val., Kunigaikščių Liubomirskių muziejaus vadovė, meno istorikė Joana Bloch (Joanna Błoch, Osolinskių nacionalinio instituto direktoriaus pavaduotoja Kunigaikščių Liubomirskių muziejaus reikalams) skaitys paskaitą apie Kunigaikščių Liubomirskių muziejų, praėjusiais metais minėjusį 200 metų sukaktį. Paskaita bus lenkų kalba su sinchroniniu vertimu į lietuvių kalbą.
Kunigaikščių Liubomirskių muziejus, kaip vienos svarbiausių ir seniausių Lenkijos kultūros institucijų – Osolinskių nacionalinio instituto (Osolineumo) – padalinys, įsteigtas 1823 m. Ukrainoje, Lvive. Kunigaikščiui Henrikui Liubomirskiui (Henryk Lubomirski, 1777–1850) pasirašius sutartį su Osolineumo steigėju grafu Juozapu Maksimilijonu Osolinskiu (Józef Maksymilian Ossoliński, 1748–1826), pradėti kolekcionuoti meno kūriniai, istoriniai artefaktai, karybos ir numizmatiniai objektai, menantys 1795 m. sunaikintos Abiejų Tautų Respublikos paveldą. Taip siekta išsaugoti nepriklausomos valstybės atmintį bei dvasią. 1870 m. Kunigaikščių Liubomirskių muziejaus vertybės atvertos visuomenei. Po Antrojo pasaulinio karo Lvivas, kuriame veikė Osolineumas, tapo Sovietų Sąjungos dalimi. Kunigaikščių Liubomirskių muziejus buvo uždarytas, o jo rinkiniai atsidūrė įvairiose Lvivo kultūrinėse institucijose. 1946 m. Lenkijoje buvo priimtas sprendimas Osolinskių nacionalinį institutą atkurti Vroclave.
Šiandien abiejose šalyse saugomi turtingi rinkiniai yra bendras istorinis paveldas, apie kurį Lenkijos ir Ukrainos muziejininkai noriai diskutuoja, taip pat ieško sprendimų, kaip išsaugotas vertybes pristatyti visuomenei. 2002 m. priimta iškilminga rezoliucija, kurią pasirašė Osolineumo direktorius Adolfas Juzvenka (Adolf Juzwenko) ir muziejaus steigėjo – kunigaikščio Henriko Liubomirskio – palikuoniai. Pastarieji išreiškė viltį, kad Kunigaikščių Liubomirskių muziejus atgaus savo buvusią šlovę ir susigrąžins teisėtą vietą kaip nacionalinės kultūros lobynas.
Lenkijoje, Vroclave, planuojama statyti naują muziejaus pastatą, kuriame rengiamose parodose būtų pristatomi ir Lvive likę artefaktai. Paskaitą rengianti Kunigaikščių Liubomirskių muziejaus vadovė kviečia diskutuoti, kaip turėtų atrodyti tokia „perkelta institucija“. Pasak paskaitos autorės, „visa situacija suteikia galimybę apsvarstyti, kaip galėtų būti pristatomi eksponatai, kurie Kunigaikščių Liubomirskių muziejaus rinkiniuose fiziškai nėra buvę daugiau nei septyniasdešimt metų. Taip pat verta pagalvoti, koks turėtų būti šio (atkurto) muziejaus pobūdis ir kokią dalį pirmojo praeities naujasis turėtų perimti“.
Po paskaitos bus galima apžiūrėti specialiai šiai temai parengtą stendinę parodą „Muziejus iš meilės menui ir tėvynei“, skirtą muziejaus 200 metų sukakčiai. Ji atskleidžia permainingą institucijos istoriją bei Lenkijos ir Europos kultūros paveldui priklausančių jos kolekcijų gausą ir didžiulę įvairovę. Parodoje vaizduojami objektai yra iš Kunigaikščių Liubomirskių muziejaus rinkinių.
Paskaita – nemokama.
