Istorijos, kurias gali atskleisti vienas koklis. Kviečiame į paskutinę ekskursiją su archeologu gotikinių koklių parodoje!

 
Pasak G. Striškos, atkurtoji Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija yra Renesanso epochos, bet iki XVI a. rūmai daug kartų keitė savo pavidalą, buvo perstatomi, todėl muziejininkas ekskursijos dalyviams parodys, kaip atpažinti ankstyviausius mūrus, papasakos, kaip atrodė pirmosios pilys, pakvies pasivaikščioti po archeologijos ekspoziciją bei gotikinių koklių parodą.
 
Archeologo teigimu, kartais viena detalė gali atskleisti visą epochą. Pavyzdžiui, Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje aptiktas koklis žalia glazūra. Tai vienas įdomiausių archeologinių radinių, turinčių tiesioginę sąsają su Lietuvos valstybingumo simboliais. XV a. balto molio, žalios spalvos glazūra padengto plokštinio koklio fragmentas papuoštas Gediminaičių stulpais. Įdomu tai, kad balto kaolininio molio telkinių Lietuvoje neaptinkama. Spėjama, kad XV a. trečiame ketvirtyje į Vilnių atvykę meistrai iš Lenkijos atsivežė arba jau pagamintų balto molio koklių plokščių, arba balto molio kaip žaliavos.
 
Gediminaičių stulpai žinomi nuo XIV a. pabaigos. Pirmiausia šis simbolis buvo pavaizduotas ant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetų. Numizmato Eduardo Remeco nuomone, minėtas ženklas atsirado Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto valdymo metais (1397) ir iš pradžių buvo jo asmeninis herbas. Vėliau Gediminaičių stulpai tapo Lietuvos didžiojo kunigaikščio herbu. Todėl šis simbolis aptinkamas ant Vytauto Didžiojo, Lietuvos ir Lenkijos valdovų Kazimiero Jogailaičio, Žygimanto Senojo ir Žygimanto Augusto monetų.
 
Šį bei kitus gotikinius koklius iki balandžio 28 d. galima išvysti parodoje, o paskutinėje parodos ekskursijoje atskleidžiama daugiau pasakojimų, pvz., kokia didikų ir bajorų heraldika buvo vaizduojama kokliuose.
 
Atsiliepimas po ekskursijos s archeologu: „Savo ir draugės vardu noriu padėkoti muziejaus archeologui [...], mudviem pasisekė – mums ekskursijoje buvo skirtas visas laikas (gerokai viršijęs numatytąjį) ir dėmesys klausimams. Buvo be galo įdomu. Svetlana ir Violeta.“
 
Ekskursijos kaina – 2 Eur + lankytojo bilietas (III maršrutas)
 
 
Nuotr. Koklis su Gediminaičių stulpais (XV a. 3 ketv., degtas baltas molis su žalia glazūra)

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Istorinio šokio dieną po Valdovų rūmus – galjardos ritmu

20240411

Šių dienų medicina žodžiu „chorėja“ įvardija staigius, nevalingus, betikslius judesius, atsirandančius dėl centrinės nervų sistemos pažeidimo. Tačiau XIV–XVII a. chorėja buvo populiarus Europos šokis. Sakoma, kad šis šokis (gr. choreia – „ratelis“, „šokis“) nebuvo toks nekaltas, kaip atrodo iš pradžių. Rašytiniuose šaltiniuose nuo Viduramžių minima, kaip grupė žmonių (kartais tūkstančiai vienu metu) imdavo šokti ir judėdavo tol, kol apalpdavo nuo išsekimo, o kartais net mirdavo. Šokantys žmonės atrodė nesąmoningi ir savęs nekontroliuojantys. Minias įtraukiantis socialinis reiškinys vadintas epidemine chorėja, choreomanija arba tiesiog šokio maru.

Plačiau

Pasaulinę meno dieną Valdovų rūmų muziejus pasipuošė Ukrainos vėliava. Palaikymo akcija – karo sąlygomis dirbantiems muziejininkams

20240415

Pasaulinę meno dieną Valdovų rūmų muziejaus fasadą papuošė Ukrainos vėliava – taip muziejus skelbia palaikantis maskolių sukurstyto grobikiško karo siaubiamos Ukrainos muziejininkus ir menininkus, šalį, kurioje šiandien nuo žvėriškų naikinimo atakų slepiami visos Europos kultūros paveldo turtai ir su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste susiję artefaktai.

Plačiau

Publikuota: 2024-04-03 14:04 Atnaujinta: 2024-04-03 14:45
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika