Garbingas lenkų apdovanojimas Valdovų rūmų muziejui ir jo vadovui

 
Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams ir jo vadovui dr. Vydui Dolinskui Lenkijos mokslo ir kultūros žurnalas „Przegląd Wschodni“ (liet. „Rytų apžvalga“) skyrė Aleksandro Geištoro (Aleksander Gieysztor) apdovanojimą. Sprendimą paskelbė apdovanojimų kolegija, sudaryta iš žinomų lenkų mokslininkų ir kultūrininkų, kurios nariai yra ankstesni šio apdovanojimo nominantai Dorota Janiszewska-Jakubiak, Łukaszas Kamińskis, Helena Krasowska, Janas Malickis, Andrzejus Rachuba ir kiti.
 
Nominacijoje pabrėžiama, kad dr. Vydas Dolinskas ir jo vadovaujamas Valdovų rūmų muziejus nusipelnė garbingo apdovanojimo „už itin aktyvią švietėjišką, visuomeninę ir leidybinę veiklą, kuria siekia paliudyti Lietuvos, Lenkijos ir visos Vidurio ir Rytų Europos regioną, kaip bendrų vertybių, bendrų idėjų, bendros istorijos ir bendros ateities erdvę“.
 
Apdovanojimų įteikimo ceremonija vyks Varšuvos universiteto grafų Potockių-Tiškevičių rūmuose kovo 23 dieną.
 
 
Kviečia giliau pažinti dvi valstybes siejančią bendrą istoriją
 
Valdovų rūmų muziejus intensyviai bendradarbiauja su Lenkijos kultūros ir mokslo institucijomis. Lietuvos lankytojai praėjusiais metais išvydo parodas „NErūpestingas amžius. Vaikystė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“, „Tarp būties ir atminties. Senieji Vilniaus pilių vaizdai“, kurioms eksponatus skolino ir pagrindiniai Lenkijos muziejai bei archyvai. Ypatingai didelio visuomenės susidomėjimo sulaukė Valdovų rūmų muziejaus ir Krokuvos Vavelio karališkosios pilies surengta paroda paroda „Žygimanto Augusto gobelenai Vilniuje“. Jubiliejinį Vilniaus 700-mečio ciklą užbaigė Valdovų rūmuose eksponuotas Kazimiero Alchimavičiaus paveikslas „Gedimino laidotuvės“ iš Krokuvos nacionalinio muziejaus.
 
Naujomis bendradarbiavimo formomis Lietuvos kultūros lauką praturtino Valdovų rūmų muziejaus kartu su Lenkijos Respublikos ambasada ir Varšuvos universiteto Rytų Europos centru surengtas paskaitų ciklas „Varšuvos–Vilniaus kolokviumai“.
 
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją ir kultūros paveldą pristatantis Valdovų rūmų muziejus inicijavo bendradarbiavimą su Lenkijos muziejais gelbėjant vertingiausius eksponatus iš Ukrainos: po Johano Georgo Pinzelio ir kitų XVIII amžiaus Lvivo meistrų skulptūros parodos Vilniuje Krokuvos Vavelio karališkoji pilis taip pat surengė parodą iš Lvivo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos. Kartu su Varšuvos karališkąja pilimi ir Ukrainos muziejininkais buvo sutarta iš Lvivo atsivežti ir eksponuoti vertingiausius tapybos darbus. Vilniuje jie 2023 m. rodyti parodoje „Lvivas sveikina Vilnių. Europos tapybos šedevrai iš nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos“.
 
Valdovų rūmų muziejaus fonduose esantys vertingi eksponatai 2023 m. skolinti Lenkijos muziejams, juos išvydo Lenkijos muziejų lankytojai. Viena ryškiausių tokių parodų vyko Krokuvos Vavelio karališkojoje pilyje – čia eksponuota Jogailaičių dinastijai skirta paroda „Aukso amžiaus vaizdinys“. Kasmet trijų karališkųjų rezidencijų (Vilniaus, Varšuvos ir Krokuvos) muziejininkai vyksta į specialistų mainus ir per savaitę turi galimybę pažinti kito muziejaus patirtį, naujoves, diskutuoti apie iškylančias problemas, kurti naujus projektus.
 
 
Premijas rengia prestižinis Lenkijos mokslo ir kultūros žurnalas
 
„Przegląd Wschodni“ – dar tarpukario Lenkijoje pradėtas leisti mokslinis žurnalas, kurio leidyba buvo atnaujinta 1991 metais. Prestižinį mokslo ir kultūros žurnalą leidžia Varšuvos universiteto Rytų Europos studijų centras, per metus pasirodo keturi žurnalo numeriai. Leidinio vyriausiasis redaktorius yra buvęs lenkų disidentas, žymus publicistas ir istorikas, kelių universitetų garbės daktaras, Varšuvos universiteto profesorius habil. dr. Janas Malickis, kuris kartu yra ir Rytų Europos studijų centro direktorius bei Konstantino Kalinausko stipendijų programos vadovas.
 
Leidinys „Przegląd Wschodni“, kaip ir Varšuvos universiteto Rytų Europos studijų centras, daugiausia dėmesio skiria Rytų ir Vidurio Europos, Rusijos istorijai nuo Vidurinių amžių iki šių dienų, taip pat lenkų diasporai. Žymiausi Lenkijos, kitų regiono šalių bei tolimesnių Europos ir pasaulio valstybių mokslininkai – istorikai, meno ir kultūros istorikai, literatūros, kalbų, demografijos, etnologijos ir kitų sričių specialistai – tyrinėja ir aktualizuoja plačiai suprantamą, bendrą regiono kultūrinį paveldą ir regione gyvenančių tautų skirtumus.
 
Nuo 1993 m. leidinys „Przegląd Wschodni“ teikia apdovanojimus mokslininkams ir kultūrininkams už didžiausius pasiekimus bei solidžiausius mokslinius darbus (studijas, monografijas, šaltinių publikacijas ir pan.), taip pat ryškiausią kultūrinę veiklą viso pasaulio mokslininkams ir kultūrininkams. Vieni pirmųjų laureatų buvo Krokuvos Vavelio karališkosios pilies vadovai prof. Janas Ostrowskis ir Jerzy Petrusas. Greta lenkų, ukrainiečių, baltarusių, prancūzų, vokiečių, čekų, estų, anglų, amerikiečių, japonų mokslininkų (pvz., Danielio Beauvois, Normano Davieso, Jerzy Kłoczowskio, Timothy Snyderio, Mathiaso Niendorfo, Jerzy Kowalczyko, Michało Janochos, Davido Fricko, Henryko Wisnerio, Annos Sylwia’os Czyż ir kt.), prestižinį leidinio „Przegląd Wschodni“ apdovanojimą yra gavę ir keli žinomi Lietuvos istorikai – prof. Egidijus Aleksandravičius ir prof. Antanas Kulakauskas, habil. dr. Aldona Prašmantaitė, dr. dr. h. c. Edmundas Rimša (Valdovų rūmų muziejaus tarybos garbės narys), dr. Henryka Ilgiewicz.
 
2000 m. leidinys „Przegląd Wschodni“ sukūrė specialią nominaciją, skirtą ne tik mokslinei, bet ir plačiai kultūrinei veiklai įvertinti. Ši nominacija buvo pavadinta žymaus lenkų istoriko prof. Aleksandro Geištoro vardu. Tokį apdovanojimą anksčiau yra gavęs Nacionalinio Osolinskių instituto Vroclave direktorius dr. Adolfas Juzwenko, Kunigaikščių Čartoriskių fondo valdybos pirmininkas, istorikas grafas Adamas Zamoyskis, Lenkijos kultūros ir paveldo ministerijos departamento direktorius Jacekas Milleris, Lvivo istorijos muziejaus direktorius Romanas Čmelykas, Tarptautinio kultūros centro Krokuvoje vadovas prof. Jacekas Purchla, taip pat du garsūs lietuvių istorikai – profesoriai Alfredas Bumblauskas ir Alvydas Nikžentaitis.
 
Trisdešimt pirmą kartą Lenkijoje vykstantys apdovanojimai skiriami už veiklą 2023 metais. Kartu su dr. Vydu Dolinsku ir Nacionaliniu muziejumi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmais leidinio „Przegląd Wschodni“ apdovanojimai kitose kategorijose (išskirtinės knygos, moksliniai tyrimai, viso gyvenimo nuopelnai) už 2023 m. yra skirti dr. Wojciechui Łysekui (Lenkija), dr. Andrei’ui Macukui (Baltarusia), prof. Oleksii’ui Sokyrko (Ukraina), prof. Małgorzatai Omilanowskai-Kiljańczyk (Lenkija), Radosławui Budzyńskiui (Lenkija) ir prof. Dariuszui Kołodziejczykui (Lenkija).
 
Valdovų rūmų muziejaus generalinis direktorius dr. Vydas Dolinskas 2021 m. Lenkijoje buvo apdovanotas dar vienu prestižiniu profesoriaus Aleksandro Geištoro apdovanojimu – premija, kurią teikia „City Handlowy“ bankas ir Leopoldo Kronenbergo fondas, o globoja Lenkijos Respublikos Prezidentas Andrzejus Duda.

 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Pasaulinę meno dieną Valdovų rūmų muziejus pasipuošė Ukrainos vėliava. Palaikymo akcija – karo sąlygomis dirbantiems muziejininkams

20240415

Pasaulinę meno dieną Valdovų rūmų muziejaus fasadą papuošė Ukrainos vėliava – taip muziejus skelbia palaikantis maskolių sukurstyto grobikiško karo siaubiamos Ukrainos muziejininkus ir menininkus, šalį, kurioje šiandien nuo žvėriškų naikinimo atakų slepiami visos Europos kultūros paveldo turtai ir su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste susiję artefaktai.

Plačiau

Istorinio šokio dieną po Valdovų rūmus – galjardos ritmu

20240411

Šių dienų medicina žodžiu „chorėja“ įvardija staigius, nevalingus, betikslius judesius, atsirandančius dėl centrinės nervų sistemos pažeidimo. Tačiau XIV–XVII a. chorėja buvo populiarus Europos šokis. Sakoma, kad šis šokis (gr. choreia – „ratelis“, „šokis“) nebuvo toks nekaltas, kaip atrodo iš pradžių. Rašytiniuose šaltiniuose nuo Viduramžių minima, kaip grupė žmonių (kartais tūkstančiai vienu metu) imdavo šokti ir judėdavo tol, kol apalpdavo nuo išsekimo, o kartais net mirdavo. Šokantys žmonės atrodė nesąmoningi ir savęs nekontroliuojantys. Minias įtraukiantis socialinis reiškinys vadintas epidemine chorėja, choreomanija arba tiesiog šokio maru.

Plačiau

Publikuota: 2024-03-15 14:18 Atnaujinta: 2024-03-15 15:39
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika