Dr. Vydas Dolinskas lieka vadovauti Valdovų rūmų muziejui

Kultūros ministerijos konkursą eiti Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų generalinio direktoriaus pareigas laimėjo iki šiol muziejui vadovavęs dr. Vydas Dolinskas.
 
Muziejininkas, istorikas, humanitarinių mokslų daktaras V. Dolinskas muziejui vadovauja nuo 2009 metų. Po konkurso dr. V. Dolinskas teigė: „Labai džiaugiuosi dirbdamas su profesionalia, darnia ir draugiška komanda. Jau daug pasiekėme, bet turime daugiau gražių planų. Mūsų tikslas – lankytojams suteikti estetinį pasigėrėjimą ir galimybę geriau pažinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją bei paveldą. Mūsų vertybės, kuriomis remdamiesi dirbsime, – tęstinumas ir dinamiškumas.“
 
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai – istorinės rezidencijos pobūdžio muziejus, kaupiantis, saugantis, tiriantis ir įvairiomis priemonėmis visuomenei pristatantis ne tik Lietuvos valstybės, jos valdovų istorijos ir kultūros paveldą, gausius ir unikalius archeologijos rinkinius, bet ir europines taikomosios, vaizduojamosios dailės kolekcijas, lituanistines vertybes.
 
Valdovų rūmų muziejaus vadovo kadencijos trukmė – penkeri metai.
 
 
Monikos Požerskytės nuotrauka
 
 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Pasaulinę meno dieną Valdovų rūmų muziejus pasipuošė Ukrainos vėliava. Palaikymo akcija – karo sąlygomis dirbantiems muziejininkams

20240415

Pasaulinę meno dieną Valdovų rūmų muziejaus fasadą papuošė Ukrainos vėliava – taip muziejus skelbia palaikantis maskolių sukurstyto grobikiško karo siaubiamos Ukrainos muziejininkus ir menininkus, šalį, kurioje šiandien nuo žvėriškų naikinimo atakų slepiami visos Europos kultūros paveldo turtai ir su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste susiję artefaktai.

Plačiau

Istorinio šokio dieną po Valdovų rūmus – galjardos ritmu

20240411

Šių dienų medicina žodžiu „chorėja“ įvardija staigius, nevalingus, betikslius judesius, atsirandančius dėl centrinės nervų sistemos pažeidimo. Tačiau XIV–XVII a. chorėja buvo populiarus Europos šokis. Sakoma, kad šis šokis (gr. choreia – „ratelis“, „šokis“) nebuvo toks nekaltas, kaip atrodo iš pradžių. Rašytiniuose šaltiniuose nuo Viduramžių minima, kaip grupė žmonių (kartais tūkstančiai vienu metu) imdavo šokti ir judėdavo tol, kol apalpdavo nuo išsekimo, o kartais net mirdavo. Šokantys žmonės atrodė nesąmoningi ir savęs nekontroliuojantys. Minias įtraukiantis socialinis reiškinys vadintas epidemine chorėja, choreomanija arba tiesiog šokio maru.

Plačiau

Publikuota: 2024-03-18 17:32 Atnaujinta: 2024-03-18 17:38
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika