Publikuota 20240229
Šiuo metu Valdovų rūmų muziejuje veikianti paroda „Nuo vienaragio iki Trijų Karalių: gotikiniai kokliai iš Valdovų rūmų muziejaus rinkinių“ parengta konsultuojantis su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos atstovais. Parodos kuratoriai norėjo Gotikos epochos interjero puošmenas – krosnių koklius – pristatyti taip, kad ir regėjimo negalią turintys lankytojai galėtų pažinti Lietuvos valdovų gyvenamąją aplinką XV amžiuje. Taip parodoje atsirado iš medžio išdrožtų bei gipsinių matricų, ant kurių užliejus molio senaisiais laikais būdavo formuojami ir degami krosnių kokliai.
Parodą papildė koklių pavyzdžiai, kuriuos galima lytėti, – lankytojai, liesdami paviršių, lengviau suvokia, kuo skiriasi glazūra puoštas koklis nuo paprasto, o ornamentas, kurį matome akimis, apčiuopiamas pirštais. Muziejininkams buvo svarbu pateikti kuo įvairesnių puošybos elementų pavyzdžių, kad liečiant pirštais būtų galima pažinti ir suvokti Viduramžių žmogaus simbolių pasaulį. Parodoje informacija pateikiama ir Brailio raštu.
Valdovų rūmų muziejaus generalinio direktoriaus pavaduotoja dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė teigia: „Tekstas Brailio raštu „išsiplečia“ net kelis kartus, todėl labai svarbu pateikiamą aprašą sukurti glaustą, aiškų, lengvai suvokiamą. Mes jau prieš rengdami parodą konsultavomės, kaip rašyti, kad tekstas tilptų į, pavyzdžiui, A4 lapo formatą. Tekstas negali užgožti ir vaizduojamo eksponato.“
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos atstovai buvo pakviesti į ekskursiją po parodą „Nuo vienaragio iki Trijų Karalių: gotikiniai kokliai iš Valdovų rūmų muziejaus rinkinių“. Muziejininkų teigimu, norėjosi, kad lankytojai su regėjimo negalia įvertintų, kas patogu, o ko trūksta – gal kokių klaidų padaryta.
„Po ekskursijos supratome, kad neišvengėme kelių klaidų. Tai nedidelės smulkmenos, kaip per aukštas stalo, ant kurio sudėtos kopijos, bortelis, nes jis, pasirodo, trukdo perskaityti paskutinę Brailio rašto eilutę. Kai kūrėme ekspoziciją, galvojome, kad bortelis apsaugos eksponatų kopijas ir Brailio teksto korteles, jog jos netyčia nenuslystų žemyn. Paaiškėjo, kad persistengėme“, – pasakoja R. Šmigelskytė-Stukienė.
„Kasmet muziejuje atsiranda vis daugiau galimybių pažinti ekspozicijas ir laikinas parodas įvairias negalias turintiems lankytojams. Siekiame įtraukties visais lygmenimis. Atnaujiname, keičiame, kad kuo daugiau žmonių čia rastų patogų, įdomų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos pasakojimą. Pavyzdžiui, silpnaregiai noriai naudojasi mūsų terminalais. Juose galima išdidinti vaizdą. Muziejuje apsilankę Aklųjų ir silpnaregių sąjungos atstovai paliudijo, kad tai labai patogu lankytojams, turintiems regėjimo problemų, – teigia R. Šmigelskytė-Stukienė. – Planuojame muziejaus ekspozicijose įrengti ir taktilinį žemėlapį, kad atėjęs lankytojas su regėjimo negalia galėtų lengviau orientuotis. Didelėse erdvėse numatome įrengti aiškesnes nuorodas, pavyzdžiui, kaip prieiti prie kasos, pasukti į vieną ar kitą ekspoziciją, parodą. Jautresni lankytojai jau dabar gali pailsėti ir atsipalaiduoti tylos kambariuose.“
Valdovų rūmų muziejuje rengiami pokyčiai, padėsiantys nuolatines ekspozicijas pritaikyti taip, kad įvairių negalių turintys lankytojai galėtų muziejuje lankytis ir individualiai. Bus kuriamas specialus garsinis pasakojimas (audiogidas), taktilinis kelias-maršrutas, ekspozicijos papildomos liečiamomis artefaktų kopijomis, leidžiami edukaciniai iškiliosios spaudos leidiniai. Pokyčiai planuojami konsultuojantis su įvairiomis neįgaliųjų organizacijomis.
„Paimti, apčiuopti, pajusti medžiagiškumą – tai daro įspūdį visiems, nebūtinai neregiams ar silpnaregiams. O kai nematai, tai garsas ir lytėjimas – vienintelis būdas, kuriuo vaizduotėje lankytojas gali susikurti vaizdinį, kaip tas Viduramžių žmogus gyveno. Asmeninis patyrimas, prisilietimas kiekvienam iš mūsų svarbus – eksponatų replikos (kopijos) atveria kelią į visokeriopą suvokimą“, – sako R. Šmigelskytė-Stukienė.
Muziejaus specialistai pirmiausia sutelks dėmesį į nuolatines ekspozicijas – archeologijos, ginklų pažinimo erdves. Čia patogiausia kurti vaizdinį pasakojimą nematančiajam. Šiuo metu atrenkami objektai, kurie taps atraminiais taškais kelyje. Specialus audiogidas įvardys tūrius, dydį, erdvę, žodžiais „aprašys“ vaizdą. Bus pasitelkiami specialistai, kurie padės rengti regėjimo negalią turinčiam lankytojui pritaikytą pasakojimą. Planuojama informaciją pateikti ir supaprastinta kalba.
„Eksponatų replikų jau esame nemažai sukaupę, bet norime patogiai sudėlioti pasakojimą. Tiesa, kalbantis su edukatoriais ir neįgaliaisiais, bene daugiausia ginčų sukėlė šakutė. Lyg ir paprastas įrankis, pristatantis XVI amžiaus valdovo rūmų stalo kultūrą, tačiau, jeigu ją padėsime laisvai pasiekiamą ekspozicijoje, turime galvoti ir apie lankytojus su mažais vaikais, kurie gali kaip su žaislu bakstelėti kitam vaikui, o tai jau nesaugu. Taigi, ieškome, kaip padaryti, kad ekspozicijos būtų ir saugios, ir suprantamos, patrauklios visiems Valdovų rūmų muziejaus lankytojams“, – teigia R. Šmigelskytė-Stukienė.
