Renesanso šedevras – Valdovų rūmų muziejuje

Renesanso šedevras – Valdovų rūmų muziejuje

Valdovų rūmų muziejus pristato vieno žymiausių visų laikų italų dailininkų, Renesanso genijaus Džovanio Belinio (Giovanni Bellini, apie 1430–1516) paveikslą „Dievo Motina su Kūdikiu“. Jis eksponuojamas Atkurtų istorinių interjerų ekspozicijoje, specialiai šedevrui įrengtoje erdvėje.
 
Parodos kuratorių teigimu, plačiau kalbėti apie šį XV a. pabaigos – XVI a. pradžios italų tapybos paveikslą yra ne viena priežastis: visų pirma, tai – vieno žymiausių pasaulio dailininkų darbas ir vienas vertingiausių bei brangiausių kada nors į Lietuvą atkeliavusių dailės kūrinių. Intriguojanti ir jo istorija – meno kūrinys priklausė ir žymiausiems Europos kolekcininkams, ir diktatoriams. O pernai Renesanso šedevrą įsigijo Krokuvos Vavelio karališkoji pilis – Valstybiniai meno rinkiniai (Lenkija). Kaip teigia Krokuvos muziejininkai, paveikslas amžiams tapo Vavelio karališkosios pilies rinkinių deimantu.
 
Džovanis Belinis laikomas Venecijos dailės mokyklos pradininku. Tapytojas vienas pirmųjų pradėjo eksperimentuoti su aliejiniais dažais, jo kūriniai išsiskiria subtilumu, emociniu paveikumu. Vilniuje eksponuojamame paveiksle vaizduojama Dievo Motina, apglėbusi Kūdikėlį Jėzų. Šitaip išryškinama Jos meilė ir prisirišimas, o tai itin reta ankstesnėje dailėje. Iki Dž. Belinio tapyboje vyravo patosiškos scenos, egzaltuotos figūros.
 
Kaip privilegijuotas Venecijos Respublikos dailininkas, jis turėjo dideles dirbtuves ir daug mokinių, Dž. Belinio kūryba padarė didelę įtaką jo mokiniams, pavyzdžiui, Ticianui. Dž. Belinio, kaip ir kitų garsių italų Renesanso meistrų, kūryba buvo gerai žinoma Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Venecijos dailininkų kūrinių būta Jogailaičių, Vazų ir vėlesnių valdovų, taip pat didikų kolekcijose.
 
Antrojo pasaulinio karo metais dingo Dž. Beliniui priskiriamas paveikslas „Jėzaus Kristaus apraudojimas“, iki tol puošęs Kauno katedrą, o vėliau saugotas Bažnytinio meno muziejuje Kaune. Šiandien išlikusi šio kūrinio kopija, kurią XIX–XX a. sandūroje savo Rokiškio rezidencijai buvo užsakę grafai Pšezdzeckiai.
 
Valdovų rūmų muziejuje esančioje dr. Prano Kiznio paveikslų galerijoje galima pamatyti vieno artimiausių Dž. Belinio mokinių ir šio meistro stiliaus puoselėtojo Nikolo Rondinelio (Nicolo Rondinelli, apie 1468 – apie 1520) tapybos darbą „Kristaus apipjaustymas“.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Skaudžios istorijos ir jų pamokos – „Varšuvos-Vilniaus kolokviumuose“

Skaudžios istorijos ir jų pamokos – „Varšuvos-Vilniaus kolokviumuose“

20260604

Valdovų rūmų muziejuje tęsiasi ciklas „Varšuvos-Vilniaus kolokviumai“. Šį kartą apie politiką, valstybių istoriją žinomi rašytojai, teisės specialistai, sociologai ir istorikai diskutuos tema „Karo nusikaltimai be senaties: nuo Katynės iki Bučos“. Diskusija vyks 2026 m. birželio 10 d. 18.00 val. Valdovų rūmų muziejuje.
 

Plačiau

Pakeliui į susitikimą su Karavadžu

Pakeliui į susitikimą su Karavadžu

20260604

Visiems, besilankantiems Valdovų rūmų muziejuje ir skubantiems pamatyti Karavadžo šedevrą „Šv. Marijos Magdalietės ekstazė“, siūlome einant Atkurtų istorinių interjerų maršrutu atkreipti dėmesį ir į kitus antrame ir trečiame aukštuose eksponuojamus paveikslus. Prie su Karavadžo gyvenimu ar kūryba vienaip ar kitaip susijusių meno kūrinių, etikečių stoveliuose, lankytojai ras sudėtus rausvus taškelius – taip sužymėti Karavadžo mokytojų, sekėjų ar jo priešininkų sukurti paveikslai, esantys Valdovų rūmų muziejaus kolekcijoje ir mecenato dr. Prano Kiznio galerijoje.

Plačiau

Parodoje – Karavadžo paveikslas, laikytas dingusiu ilgus šimtmečius

Parodoje – Karavadžo paveikslas, laikytas dingusiu ilgus šimtmečius

20260603

Valdovų rūmų muziejus pristato vieno žymiausių pasaulio dailininkų – Karavadžo (Caravaggio) – kūrybą. Nuo birželio 3 d. muziejuje eksponuojamas Mikelandželo Merizio, geriau žinomo kaip Karavadžas (1571–1610), paveikslas „Šv. Marijos Magdalietės ekstazė“. Tai pirmas kartas, kai Lietuvoje surengtoje parodoje galima išvysti autentišką šio genijaus kūrinį.

Plačiau

Publikuota: 2024-02-23 11:50 Atnaujinta: 2024-02-23 14:25
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika