Užgavėnių dieną lankytojus pasitiks persirengusios rūmų damos

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai tęsia tradiciją švęsti Užgavėnes. Antradienį, vasario 13 d., lankytojus pasitiks persirengusios rūmų damos ir kvies su jomis nusifotografuoti.
 
„Lietuvos valdovai turėjo savas, aristokratiškas Užgavėnių šventimo tradicijas. Jos aprašytos istoriniuose šaltiniuose. Užgavėnės švęstos ne vieną dieną – būdavo keliamos didžiulės puotos su sočiomis vaišėmis, muzika, vaidyba ir šokiais“, – pasakoja Valdovų rūmų muziejaus Edukacijos skyriaus vadovė Lirija Steponavičienė.
 
Užgavėnės – tai laikas prieš pasninką. Ši šventė atspindėdavo šviesos ir tamsos, gėrio ir blogio, pavasario ir žiemos kovas, svarbiausia buvo daug linksmintis, riebiai valgyti. Įdomu tai, kad Užgavėnės per šimtmečius išlaikė pagonišką dvasią. Ankstyvaisiais Viduramžiais Europoje Katalikų Bažnyčia stengėsi Užgavėnėms suteikti krikščionišką atspalvį, bet senųjų tradicijų nenugalėjo.
 
Per Užgavėnes daugelyje šalių kepami blynai, nes šis patiekalas simbolizuoja sugrįžtančią Saulę, jos spalvą ir karštį. Lietuvoje dar būdavo verdamas šiupinys, o turtingesnių šeimų namuose – spurgos, ypač su rožių žiedlapių uogiene.
 
Kaip teigia prof. Rimvydas Laužikas, „Užgavėnių valgiuose – daug mėsos ir riebalų. Archajiškiausias lietuviškas patiekalas – šiupinys, vėliau atsirado blynai. Dar minimos „lazankės“| (skryliai) ir „pampuškos“ (pampuchai). „Pampuškos“ – tai mums gerai pažįstamos spurgos. Jos į Lietuvą paplito per Lenkiją, iš Vokietijos. Net žodžio kilmė vokiška – nuo Pfannkuchen, tai yra „keptas keptuvėje“ (die Pfanne). Spurgas virdavo iš raugintų gerų kvietinių miltų tešlos, yra ir mielinės tešlos receptų. Iš tešlos formuojamos apvalios bandelės ir kepamos verdančiuose taukuose. Pasiturinčių namų virtuvėse į spurgas būdavo įšvirkščiama ir rožių žiedlapių uogienės“.
 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Valdovų rūmų menėje – iškilaus Lietuvos valdovo Aleksandro Jogailaičio atminimą įamžinantis kūrinys

20250214

Šių metų vasario 26 d. Valdovų rūmų muziejuje bus pristatytas Lietuvos didžiojo kunigaikščio (1492–1506) ir Lenkijos karaliaus (1501–1506) Aleksandro Jogailaičio paminklo modelis, sukurtas žymių Ukrainos menininkų Olesio Sydoruko ir Boryso Krylovo. Ši skulptūra – kultūros mecenato, pramonininko dr. Prano Kiznio ir „PK Fondo“ dovana Valdovų rūmų muziejui.

Plačiau

Krokuvos Vavelio karališkosios pilies muziejininkai sveikina Lietuvą Vasario 16-osios proga ir Italijos Renesanso parodą dovanoja dar vienam mėnesiui

20250217

Ar jau aplankėte parodą „Italų Renesansas iš Vavelio: Botticelli, Tiziano“? Jei ne, dabar dar turite šansą! Paroda pratęsiama! Krokuvos Vavelio karališkosios pilies muziejininkai pasveikino Lietuvą ir Valdovų rūmų muziejų Vasario 16-osios proga ir pranešė, kad pratęsia Venecijos ir Florencijos mokyklų meistrų dailės darbų viešnagę Valdovų rūmuose.

Plačiau

Atidaryta paroda „Atsivėrimai. Iš Lietuvos banko rinkinio“

20250213

Kartu su Nacionaliniu muziejumi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmais ir Pinigų muziejumi parengta Lietuvos banko paroda tęsia Valdovų rūmų muziejaus tradiciją, kai lankytojai kviečiami pažinti ne tik Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros istoriją bei paveldą, bet ir vėlesnio Lietuvos kelio link nepriklausomos, suverenios valstybės etapus. Šį kartą atidaryta Lietuvos banko dailės kolekcijos paroda, kurioje – dalis iš mažai pažįstamo, banko kaupiamo meno kūrinių rinkinio. Parodoje „Atsivėrimai. Iš Lietuvos banko dailės rinkinio“ pirmą kartą plačiajai visuomenei atskleidžiama dar tarpukariu pradėta kaupti, beveik 200 dailės kūrinių Lietuvos banko meno kolekcija.

Plačiau

Publikuota: 2024-02-12 14:39 Atnaujinta: 2024-02-12 14:44
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika