TV laidų ciklas „Čia kūrėsi Vilnius“: ar tikrai Vilniui 700 metų?

TV laidų ciklas „Čia kūrėsi Vilnius“: ar tikrai Vilniui 700 metų?

Žvarbius sekmadienio rytus lapkritį Valdovų rūmų muziejus kartu su dokumentinių apybraižų kūrėjomis Violeta Beconiene ir Karina Metrikyte kviečia skirti smagioms istorijoms apie Vilniaus pradžią. Kiekvieną lapkričio sekmadienį nuo 10.30 val. „Lietuvos ryto“ televizijoje rodomas dokumentinių laidų ciklas „Čia kūrėsi Vilnius“ atskleidžia istorikų nuomonę, archeologų argumentus, kad Vilnius buvo klestintis miestas dar iki Gedimino laiškų Europai.
 
Pirmą kartą visuomenei pristatoma dokumentinė apybraiža supažindina su archeologiniais radiniais ir jų reikšme Vilniaus miesto ir Lietuvos valstybės istorijai. Laidose pateikiama dinamišku ir vizualiu pasakojimu grįsta miesto istorija iki 1323 m., tai yra oficialios miesto gimimo datos.
 
Esminis impulsas pristatyti visuomenei tokį dokumentinių laidų ciklą – atlikti išsamūs Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos Vilniuje teritorijos tyrimai, sudarantys moksliškai pagrįstas prielaidas papildyti Vilniaus istoriją. 2014–2015 m. vykdant Vilniaus Žemutinės pilies teritorijos archeologinius kasinėjimus, buvo rasta daiktų, kurie atskleidė neįtikėtiną XIII a. pabaigos Lietuvos istorijos epizodą. Tuo laiku kūrėsi Vilniaus miestas, formavosi Lietuvos valstybė. Šalia Ankstyvosios mūrinės pilies rastas seniausias Lietuvoje išlikęs medinis pastatas, kurio statyba, remiantis dendrochronologiniais tyrimais, datuojama 1281–1282 m., taip pat aptikti unikalūs radiniai: polichromine tapyba ir kaulo bei rago detalėmis puoštas medinis balnas; odinė balno aptrauka su sparnais; mediniai įmantriai drožinėti kamantai; augaliniais ornamentais dekoruota ąžuolinė buožės galva; auksinis žiedas; siuvinėtas aulinis batas, unikali avalynės pora bei kiti daiktai, neabejotinai priklausę to meto diduomenei.
 
Būtent dendrochronologiniai tyrimai (medžio rūšies, rievių ir pan. tyrinėjimai) leido tiksliai nustatyti radinių amžių, o juos tyrusių Valdovų rūmų muziejaus restauratorių, istorikų, mokslininkų tyrimai ir įžvalgos sudaro prielaidas permąstyti Lietuvos istoriją, sužinoti apie Vilniuje XIII a. gyvenusių žmonių kasdienybę: jų buitį, pragyvenimo lygį, kitų kultūrų įtaką, ir naujais duomenimis papildyti Vilniaus miesto istoriją iki 1323 metų.
 
Ar jau galima parašyti Vilniaus istorijos vadovėlį iki 1323-iųjų, ar dar yra baltų dėmių? – televizijos laidų cikle „Čia kūrėsi Vilnius“ svarsto iškilūs Lietuvos istorijos tyrėjai: istorikas dr. Vydas Dolinskas, archeologas Gintautas Striška, restauratorė Deimantė Baubaitė, archeologas Egidijus Ožalas, istorikas prof. dr. Rimvydas Petrauskas, istorikė dr. Oksana Valionienė, dendrochronologė dr. Rūtilė Pukienė, archeologas ir antropologas dr. Vytautas Urbanavičius ir kiti.
 
Keturių dalių dokumentinė apybraiža „Čia kūrėsi Vilnius“ rodoma kiekvieną sekmadienį nuo 10.30 val. per „Lietuvos ryto“ televiziją.
Laidų ciklo kūrybinė komanda: Violeta Beconienė, Karina Metrikytė, Tomas Medekša, Eduardas Bareika, Saulius Beconis, Karol Pašnikovič, Arminas Boguševičius, Matas Dirginčius ir kiti.
 
Laidos informacinis rėmėjas – Lietuvos ryto televizija
Partneriai: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Lietuvos nacionalinis muziejus, Kernavės archeologinės vietovės muziejus
 
Laidą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Tris Malborko pilies „veidus“ atskleidžianti paskaita

Tris Malborko pilies „veidus“ atskleidžianti paskaita

20261009

Spalio 15 d. 18 val. Valdovų rūmų muziejuje įvyks išskirtinis renginis – Malborko pilies muziejaus (Lenkija) rinkinio saugotojas ir parodos kuratorius Bartłomiejus Butrynas (Bartłomiej Butryn) pristatys paskaitą, skirtą šio žymaus muziejaus 65-osioms įkūrimo metinėms.

Plačiau

Baryje atidengtas Bonos Sforcos bareljefas

Baryje atidengtas Bonos Sforcos bareljefas

20261007

Spalio 7 d. Baryje (Italija), Švabų pilyje (Castello Svevo) atidengtas bareljefas, skirtas Lietuvos didžiajai kunigaikštienei ir Lenkijos karalienei, Milano, Neapolio, Bario ir Rosano kunigaikštienei Bonai Sforcai. Atminimo ženklas Lietuvos ir Italijos istoriją susiejusiai valdovei sukurtas pagal Valdovų rūmų Renesansiniame sodelyje Vilniuje esantį Bonos Sforcos bareljefą. Jo atidengimo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.

Plačiau

Trys tarptautinės parodos – ir daugybė būdų jas atrasti

Trys tarptautinės parodos – ir daugybė būdų jas atrasti

20261007

Šiuo metu Valdovų rūmų muziejuje veikia net trys tarptautinės parodos, pasakojančios labai skirtingas istorijas – apie Viduramžių Malborką, sudėtingus Lietuvos, Lenkijos ir Osmanų imperijos santykius, tai pat – Žygimanto Augusto gyvenime susipynusią pareigos ir meilės istoriją.

 

Plačiau

Publikuota: 2023-11-10 15:58 Atnaujinta: 2023-11-14 11:55
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika