Publikuota 20231113
Tęsiame trumpų, smagių pokalbių ciklą, kuriame pristatome Valdovų rūmų muziejaus darbuotojus. Siūlome interviu su bibliotekininke Nijole Urbiene: apie kelią su knyga, muziejaus bibliotekos išskirtinumą ir... šunis.
Nuo ko prasidėjo Jūsų kelias su knygomis?
Paauglystėje daug skaičiau su tėčiu, nes namuose turėjome pakankamai didelę įvairių knygų ir raštų biblioteką. Tiesą sakant, niekad neplanavau būti bibliotekininke. Mano svajonė buvo tapti medicinos seserimi, bet, pabaigusi sustiprintą fizikos ir matematikos mokyklą, vis dėlto persigalvojau. Bandžiau stoti į istorijos programą, pritrūko vieno balo. Dabar prisimenant, visąlaik buvau susijusi su biblioteka, todėl sakau, kad aš bibliotekininkė su giliomis šaknimis (juokiasi).
Kokia Jūsų mėgstamiausia knyga?
Gal pasirodys keista, bet neturiu tokios. Mėgstu skaityti daug įvairių knygų. Visada prie lovos guli dvi trys knygos, kurias pakaitomis skaitau. Šiuo metu padėta R. Dikčio bei G. Juocevičiūtės „Geografija transe“, psichologinės tematikos knyga ir romanas apie užsienio žurnalistę. O jei reikėtų išsirinkti žanrą, mėgstamiausias būtų detektyvai. Pamenu, paauglystėje skaičiau 23 tomų detektyvą (juokiasi).
Kuo įdomi muziejaus biblioteka?
Bibliotekoje galima rasti visokių knygų – istorinės, mokslo, grožinės literatūros... Rinkinio pagrindą sudaro Lietuvos dailės muziejuje ir Pilių tyrimo centre „Lietuvos pilys“ pradėtos kaupti knygos. Jis toliau pildomas akad. prof. habil. dr. Vytauto Merkio, habil. dr. Adolfo Tautavičiaus, dr. Napaleono Kitkausko, prof. Stasio Abramausko, prof. habil. dr. Mečislovo Jučo, habil. dr. Vytauto Urbanavičiaus, kultūrininko Vytauto Paulaičio, prof. habil. dr. Antano Tylos, prof. Adolfo Šapokos palikuonių Lianos, Vito ir Vitolio Šipelių, Mindaugo ir Gintauto Šapokų, habil. dr. Gražinos Marijos Martinaitienės, Rūtos ir Edmundo Kulikauskų, Virginijos Gaudiešiūtės-Jašinskienės šeimos, Jerzy T. Petrus, Edmundo Antano Rimšos, prof. habil. dr. Mykolo Michelberto ir kitų rėmėjų dovanotais leidiniais. Šiandien turime daugiau nei 10 tūkst. leidinių vertingą kolekciją, manau, tai įspūdingas skaičius.
Be ko neįsivaizduojate nė vienos dienos?
Be savo šuns – penkiolikmečio toiterjero. Jis yra priežastis, kodėl nuolat stengiuosi aukoti gyvūnų prieglaudoms. O darbo dienos – be knygų (juokiasi). Darbe mėgstu tylą, tačiau namuose visada groja muzika.
Kokių atlikėjų klausotės dažniausiai?
Dažniausiai klausausi radijo, bet, išskiriant atlikėjus, tai būtų: Ezra, Ed Sheeran, dar, žinoma, Nickelback, kurio, deja, didžioji dalis jaunimo neklauso.
Kur lekiate, kai baigiasi darbo valandos? Ar yra kokia nors vieta, kur mėgstate atsipalaiduoti?
Važiuoju į savo oazę netoli Vilniaus. Visada džiaugiuosi, kai atvažiuoja anūkai, mano saulytės. Anksčiau su draugėmis po darbo dalyvaudavome protmūšiuose. Šiaip bet kokia vieta tinka ramybei, kai šalia yra mano šuniukas toiterjeras.
Jeigu Valdovų rūmai būtų šuo, koks jis būtų?
Dobermanas, tikrai dobermanas. Išdidus, išskirtinis ir protingas šuo, ir taip iškilmingai atrodantis.
Ačiū už pokalbį!
Nuotraukos – Marijos Frolovos
