Kultūros istorikė Toma apie kasdienius „kietus riešutėlius“

#pažinkmus – dr. Toma Zarankaitė-Margienė, vyresnioji kultūros istorikė. Pokalbis apie įspūdingiausius muziejaus eksponatus bei kultūros istorikų kasdienius „kietus riešutėlius“.
 
Anksčiau buvote rinkinių kuratorė Valdovų rūmų muziejuje. Pro kurį eksponatą nepraeinate nestabtelėjusi?
 
Valdovų rūmų muziejuje saugomos vertybės unikalios, jos pasakoja savo ypatingas sukūrimo, gyvavimo, atradimo istorijas. Man būtent bendra eksponatų visuma kelia džiaugsmo, pasididžiavimo valstybe jausmą, kad, nepaisant patirtų istorinių negandų ir noro ištrinti Valdovų rūmus iš žmonių atminties, šiandien turime tūkstančius vertingų eksponatų, neleidžiančių pamiršti istorijos. 

Vis dėlto visuomet stabteliu pasigrožėti gobelenu „Rugsėjis, spalis“ iš serijos „Metų laikai“, senųjų Vilniaus meistrų Johano Šairerio (Johan Scheirer), Johano (Hanso) Klaseno (Johannes (Hans) Klassen) sukurtais laikrodžiais, taip pat su išskirtine pagarba žvelgiu į eksponuojamus Lietuvos Statutus. Viena iš mano silpnybių – senoviniai gaubliai, tad džiaugiuosi, kad muziejus įsigijo tokį eksponatą. 

Dabar dirbate vyresniąja kultūros istorike – kuo Jūsų specializacija yra išskirtinė?
 
Vyresniąja kultūros istorike dirbu dar ganėtinai neilgai, tačiau istorinius tyrimus atlieku jau daugiau nei dešimt metų. Manau, didžiausias šios specializacijos iššūkis yra paleografinių (istorinių rankraščių) tekstų skaitymas, kuris reikalauja ilgo ir kruopštaus darbo bei Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje vartotų kalbų išmanymo. Taip pat neretai „kietu riešutėliu“ tampa įvairių specifinių terminų ar sąvokų aiškinimasis. 

Kaip atrodo kultūros istoriko diena muziejuje?
 
Darbas muziejuje žavus tuo, kad darbai greitai keičia vienas kitą ir net nepastebi, kaip prabėgo diena. Todėl visada stengiuosi į dienotvarkę įterpti pasivaikščiojimą per pietų pertrauką, tuomet likusi dienos dalis būna žymiai produktyvesnė. 
 
Dažniausiai tenka atlikti tyrimus, susijusius su tuo metu muziejuje rengiamų parodų tematika: archyvuose ir kitose atminties institucijose saugomų įvairių Lietuvos valdovų dokumentų, sąskaitų knygų, inventorių, ikonografijų paieška. Transkribavimas ir istorinių tekstų rašymas taip pat neatsiejamas nuo kultūros istoriko dienos muziejuje. Žinoma, kai vyksta parodų įrengimo ar demontavimo darbai, tenka prisiliesti prie muziejinių vertybių tiesiogiai. Tai yra ypatingas momentas, nes gali paliesti šimtus metų išsilaikiusias vertybes, jas įdėmiai apžiūrėti. Montuojant parodą, mane dažniausiai pastebėsite prie atskiro stalo su peiliuku rankose ir specialių eksponavimui reikalingų medžiagų šūsnimi. Niekam pavojus negresia (juokiasi), jis naudojamas prie specialaus nerūgštinio kartono parodoje eksponuojamiems dokumentams pritvirtinti.

Laisvalaikiu domitės istoriniais parkais ir mažų erdvių apželdinimo galimybėmis. Kokia Vilniaus vieta ar parkas Jums širdžiai mieliausias?
 
Išties sunku išskirti vieną pačią mėgstamiausią vietą. Ypač gražios Belmonto apylinkės su Pūčkorių atodanga, Markučių dvaro parkas, vienintelis Lietuvoje akmenimis grįstas Tuputiškių serpantinas, Verkių dvaro parkas. Galėčiau vardinti ir vardinti dažnai lankomas vietas. Ne mažiau ypatingas Vilniaus senamiestis, urbanistinis jo peizažas. Vis dėlto gamtoje pailsiu labiau nei mieste. Gamta padeda pasiekti ramybės ir jaukumo būseną.  

Ačiū už pokalbį!
 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Maltos prezidentas nustebo Valdovų rūmų muziejuje radęs žymiausio Maltos dailininko darbą

20240228

Maltos Respublikos prezidentas dr. Georgeʼas Williamas Vella su žmona Miriam Vella, lankydamasis Lietuvoje, pageidavo daugiau pažinti ir Lietuvos istoriją, paveldą, abi valstybes siejusius ryšius. Valdovų rūmų muziejuje svečius lydėjęs gidas dr. Povilas Dikavičius pasakojo apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmus ir čia rezidavusius valdovus. Prezidentas maloniai nustebo išgirdęs Lietuvos didžiosios kunigaikštienės, Lenkijos karalienės, Neapolio karališkosios princesės ir Bario bei Rosano kunigaikštienės Bonos Sforcos vardą, domėjosi jungtimis su Italija, Sforcų gimine.

Plačiau

Karalaičio šventojo Kazimiero šlovei

20240301

1604 m. iškilmingą eiseną su popiežiaus pašventinta šv. Kazimiero vėliava, skelbiančia, kad karalaitis Kazimieras (1458–1484) iškeltas į šventųjų garbę, pasitiko angelais apsirengę miestiečiai su rožėmis ir lelijomis rankose. Nuo pirmosios dangiškajam Lietuvos globėjui skirtos iškilmingos procesijos ypatingą pagarbą šv. Kazimierui išsaugojome ir vėlesniais laikais.

Plačiau

Su muziejaus ekspozicija gali susipažinti ir neregiai. Planuojama daugiau naujovių

20240229

Šiuo metu Valdovų rūmų muziejuje veikianti paroda „Nuo vienaragio iki Trijų Karalių: gotikiniai kokliai iš Valdovų rūmų muziejaus rinkinių“ parengta konsultuojantis su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos atstovais. Parodos kuratoriai norėjo Gotikos epochos interjero puošmenas – krosnių koklius – pristatyti taip, kad ir regėjimo negalią turintys lankytojai galėtų pažinti Lietuvos valdovų gyvenamąją aplinką XV amžiuje. Taip parodoje atsirado iš medžio išdrožtų bei gipsinių matricų, ant kurių užliejus molio senaisiais laikais būdavo formuojami ir degami krosnių kokliai.

Plačiau

Renesanso šedevras – Valdovų rūmų muziejuje

20240223

Valdovų rūmų muziejus pristato vieno žymiausių visų laikų italų dailininkų, Renesanso genijaus Džovanio Belinio (Giovanni Bellini, apie 1430–1516) paveikslą „Dievo Motina su Kūdikiu“. Jis eksponuojamas Atkurtų istorinių interjerų ekspozicijoje, specialiai šedevrui įrengtoje erdvėje.

Plačiau

Publikuota: 2023-09-25 10:05 Atnaujinta: 2023-09-25 10:09
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika