Pirmą kartą Lietuvoje – kartu su dirbtiniu intelektu sukurta opera!

Kai XVII a. viduryje Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Vladislovui Vazai buvo pristatyta opera „Andromeda“, daugelis Europos šalių dar nebuvo girdėjusios net pačio operos žanro. Deja, iki šių dienų išliko tik Virgilio Puccitelli sukurtas „Andromedos“ libretas, o štai Marco Scacchi parašytą muziką nusinešė prabėgę amžiai. Nūdienos kompozitoriai Mantautas Krukauskas ir Māris Kupčs (Latvija), pasitelkę dirbtinį intelektą, ryžosi ją atkurti.
 
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai bei Lietuvos muzikos ir teatro akademija inicijavo unikalų projektą – pasitelkus dirbtinį intelektą atkurti dingusią operos muziką. „Andromeda“ – tai viena iš trijų Vilniaus Žemutinėje pilyje XVII a. rodytų operų (kitos dvi – „Elenos pagrobimas“ ir „Apviltoji Kirkė“). Šių operų libretų autorius – Virgilio Puccitelli (1599–1654), su kuriuo valdovas susipažino keliaudamas po Italiją. Pirmųjų Lietuvoje atliktų operų muzikos autorystė priskiriama Vladislovo Vazos kapelos vadovui, italų kompozitoriui, kapelmeisteriui ir muzikos teoretikui Marcui Scacchi (apie 1602 – apie 1662).
 
Norėdama susigrąžinti prarastą istoriją, tarptautinė kūrėjų komanda pasitelkė dirbtinio intelekto įrankį (DI modelis Martin Malandro) ir pagal išlikusią Marco Scacchi bei jo amžininkų kūrybą atkūrė operą, skambėjusią 1644 m. kovo 6 d. Vilniaus Žemutinėje pilyje. „Kiek mums žinoma, tai bus pirmoji pasaulyje gyvai atliekama opera, kurios visa muzikinė medžiaga (partitūra) kurta pasitelkus šiuolaikinius neuroninio tinklo įrankius,“ – sako kompozitorius Mantautas Krukauskas.
 
Premjera – Valdovų rūmuose
 
Ambicingas sumanymas rugsėjo 29 ir 30 d. bus pristatomas Valdovų rūmų scenoje. Po beveik keturių amžių naujam gyvenimui prikeltą „Andromedą“ pristatys atlikėjai Monta Martinsone, Nora Petročenko, Rūta Vosyliūtė (Vox), Ignas Garla, Jonas Sakalauskas, Justina Kaminskaitė ir Ignas Ščesnulevičius, Ieva Gaidamavičiūtė-Barkauskė, Jūratė Andrikonienė, Marija Geniušaitė, Kęstutis Alčauskis ir Vytautas Vepštas, taip pat svečiai iš Latvijos – Rūdis Cebulis ir Krišs Pozemkovskis. Gros Baroko muzikos ansamblis „Cappella Concertante Vilnense“, kuriam šioje programoje vadovaus Māris Kupčs.
 
Dirbtinio intelekto įrankiu muziką atkūrė lietuvių kompozitorius Mantautas Krukauskas, redagavo – Latvijos senosios muzikos tyrinėtojas ir kompozitorius Māris Kupčs. Koncertinio atlikimo režisierius – „Kosmos Theatre“ įkūrėjas Žilvinas Vingelis, tyrinėjantis šiuolaikinių technologijų ir scenos menų ryšius. Vaizdo projekcijas, taip pat pasitelkęs dirbtinio intelekto įrankį, pagal ankstyvojo Baroko paveikslus kuria Rimas Sakalauskas. Kostiumus operai sukūrė dailininkė Viktorija Ramanauskaitė, šviesų dailininkas – Simas Sirutavičius.
 
Tęsiamos Lietuvos valdovo Vladislavo Vazos tradicijos
 
Valdovų rūmų muziejus tęsia tradiciją kasmet rudens kultūros renginių sezoną pradėti operinės muzikos istorijos Lietuvoje faktų paminėjimu. Remiantis istoriniais šaltiniais, žinoma, kad 1636 m. rugsėjo 4 d. Valdovų rūmuose Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vladislovo Vazos rūpesčiu buvo pastatyta pirmoji opera Lietuvoje – „Elenos pagrobimas“. Žinomi arba numanomi ir šios Baroko operos kūrėjai – tie patys italų menininkai – valdovo kapelos dirigentas ir kompozitorius Marco Scacchi ir poetas Virgilio Puccitelli, o scenografija ir mašinerijos architektūra rūpinosi Agostino Locci.
 
„Prieš beveik keturis šimtus metų nuskambėjusi opera ir čia, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose, pasireiškęs muzikinis fenomenas yra tai, kuo mes galime pagrįstai didžiuotis ir ko neturėtume pamiršti. Juk Vilnius buvo vienas iš nedaugelio Europos didmiesčių, kuriame už Italijos ribų anksčiausiai pastatyta ankstyvoji italų opera, ji čia skambėjo gerokai anksčiau negu Paryžiuje, Londone arba Neapolyje“, – teigia Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas.
 
Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Vladislovo Vazos rūpesčiu anuomet rengiant spektaklius dalyvaudavo Vilniaus amatininkų cechų meistrai – dailidės, staliai ir kt. Amžininkų liudijimais, penkias valandas trukusios pirmosios operos pavyko puikiai, publika buvo sužavėta.
 
Atkurtoji „Andromeda“ rugsėjo 29 ir 30 d. bus gerokai trumpesnė ir kartu su pertrauka truks dvi valandas, nes, pasak kompozitoriaus Mantauto Krukausko, šiais laikais prikaustyti žiūrovo dėmesį penkias valandas prilygtų sensacijai.
 
Projektas yra Vilniaus 700 metų jubiliejaus programos dalis. Šventės iniciatorius – Vilniaus miesto savivaldybė, programos kuratorius – Vilniaus turizmo ir verslo plėtros agentūra „Go Vilnius“. Programos įgyvendinimą finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija. Daugiau apie jubiliejui skirtą programą skaitykite www.700vilnius.lt. Projektą iš dalies finansuoja „Nordplus“ programa.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Kultūros ministerijos inicijuota diskusija: didžiausią vertę mecenatystė kuria tarp lygiaverčių partnerių

20241108

Kultūros ministerija Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose inicijavo diskusiją „Tarp eilučių: kokį pokytį kuria mecenatai?“. Renginys, vykęs mecenato dr. Prano Kiznio paveikslų galerijoje, subūrė kultūros ir verslo atstovus bendram pokalbiui apie mecenatystės svarbą, iššūkius ir galimybes Lietuvoje.

Plačiau

Praskleidus pasaulio meistrų tapybos parodos uždangą – kelios akimirkos iš pasirengimo naujajai parodai

20241108

2024 m. lapkričio 13 d. Valdovų rūmų muziejuje bus atidaroma paroda „Italų Renesansas iš Vavelio: Botticelli, Tiziano“, kurioje pristatysime penkis įspūdingiausius, Krokuvos Vavelio karališkosios pilies – Valstybinių meno rinkinių (Lenkija) kolekcijoje turimus Italijos Renesanso kūrėjų darbus.
 
Lankytojams paroda bus atverta nuo lapkričio 14 dienos.

Plačiau

Didiko palaikai – po bažnyčios slenksčiu

20241031

Lankydami artimųjų palaidojimo vietas žvelgiame žemyn – ten, kur į paskutinę kelionę buvo išlydėti artimieji. Jei tenka užlipti ant kapo su degančia žvakele, kurią norime gražiai pastatyti, daugelis mintyse atsiprašome artimųjų, kad teko peržengti laidojimo vietą. Tačiau retas iš mūsų žino, kad vienas iškiliausių Lietuvos didikų giminės atstovų – Lietuvos didysis etmonas ir Vilniaus vaivada Mykolas Kazimieras Pacas (1624–1682) išreiškė norą būti palaidotas ne garbingiausioje bažnyčios vietoje, o kaip nuodėmingas mirtingasis – kriptoje ties Šv. Petro ir Povilo bažnyčios slenksčiu. 

Plačiau

Publikuota: 2023-09-22 16:09 Atnaujinta: 2023-09-22 16:13
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika