Publikuota 20230630
Raimondo Paknio fotografijų paroda „Laiko pėdsakai: sienos ir spalvos“ lankytojams atveriama nuo liepos 5 d.
R. Paknio fotografijų objektas – krikščionių šventovių, daugiausia katalikų bažnyčių ir koplyčių, liekanos, o tiksliau – polichromijos pėdsakai ant šių pastatų sienų.
Analogine kamera itin tiksliai užfiksuoti pastatai yra išsimėtę didžiulėje teritorijoje, kuri kadaise priklausė vienai valstybei – Abiejų Tautų Respublikai. Šiandien šios žemės yra padalytos tarp Ukrainos, Baltarusios, Lenkijos ir Lietuvos, bet jose esantis paveldas mena bendras kultūrines šaknis ir istorinius saitus. Pasitelkęs fragmentuotą ir išdidintą specifinį architektūros elementą (spalvinį medžio ir mūro pastatų eksterjerų ir interjerų dekorą), fotografas prikelia masyvų istorijos klodą. Didelio formato kadrų 35 atspaudai pagauna žvilgsnį ir suveda mus į akistatą su menkai pažinta, vaizduotę žadinančia praeitimi. Naujoji paroda panardina į fotografo sukurtų vaizdų pasaulį ir suteikia mums išnykusios epochos amato meistrystės, skonio ir estetikos pojūtį, kartu sukelia troškimą pažinti šį pasaulį giliau ir geriau.
Šiuos kadrus Raimondas Paknys fotografavo daugiau nei dešimt metų. Tarp 2006 ir 2021 m. jis kasmet po kelis kartus vyko į ekspedicijas po Ukrainą, Baltarusią ir Lietuvą. Iki Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą jo nuotraukos galėjo paskatinti žiūrovus ypač sudominusius paminklus arba jų liekanas apžiūrėti gyvai, tikrovėje. Šiandien tai nebeįmanoma – jie sunkiai pasiekiami, kai kurie net ir sunaikinti.
Paroda buvo kurta kaip Valdovų rūmų muziejaus erdvėms pritaikyta instaliacija – didelio formato fotografijos derintos prie muziejaus interjero proporcijų, neutrali salių spalva pasirinkta kaip ypač palankus fonas spalvotoms fotografijoms, padedantis subtiliai išryškinti jose užfiksuotų pastatų polichromijos įvairovę.
Į parodos instaliaciją įtraukta Onutės Narbutaitės muzika. Raimondo Paknio fotografijų parodai kompozitorė pasiūlė oratorijos „Centones meae urbi“ (liet. „Skiautinys mano miestui“, 1997) fragmentus. Muzikinis dėmuo padeda žiūrovams atitrūkti, atsiriboti nuo esamo laiko ir persikelti į parodos autorių kuriamą estetinę erdvę, dar labiau priartindamas fotografo užfiksuotą realybę, užaštrindamas jos suvokimą. Kartu tai dviejų meninės kūrybos formų sampyna, nes tiek R. Paknio fotografijos, tiek O. Narbutaitės oratorija perteikia praeities buvimo dabartyje poreikį ir būtinumą, primindamos, kad pasinerti į praėjusį laiką neįmanoma, galima tik pamatyti, paliesti, pajusti jo fragmentus – vaizdo pėdsaką, vos girdimu šlamesiu virstantį garsą.
Paroda veiks iki rugsėjo 24 dienos.
