Bavarijos princas Luitpoldas Valdovų rūmuose domėjosi giminystės ryšiais

Valdovų rūmų muziejuje apsilankė Bavarijos princas (kunigaikštis) Luitpoldas Ruprechtas Heinrichas (Luitpold Rupprecht Heinrich) iš Vitelsbachų (Wittelsbach) dinastijos. Bavarijos princas yra Bavarijos princo Liudviko Karlo Marijos (Ludwig Karl Maria) ir jo pusseserės Bavarijos princesės Irmingardos (Irmingard) sūnus, paskutinio Bavarijos karaliaus Liudviko III (Ludwig III) anūkas.
 
Princas Luitpoldas Ruprechtas Heinrichas, atvykęs į Lietuvą, pageidavo pamatyti Valdovų rūmus. Čia jis domėjosi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija ir Lietuvos valdovų ryšiais su Bavarija. Vitelsbachų giminės palikuonis prie Lietuvos valdovų genealogijos medžio aiškinosi Bavarijos ir Lietuvos valdovų giminystės istoriją. Už Bavarijos princų XV–XVIII a. buvo ištekėjusios mūsų valdovų Jogailaičių, Vazų, Sobieskių, Vetinų (Wettin) dinastijų princesės, taip pat viena kunigaikštytė Radvilaitė.
 
Valdovų rūmuose 2018–2019 m. du kartus kartu su vyru lankėsi princo Luitpoldo pusseserė Gizela (Gisella) iš Vitelsbachų dinastijos, Bavarijos princesė ir Saksonijos princesė bei hercogienė, ištekėjusi už Saksonijos sosto įpėdinio – Saksonijos princo ir hercogo Aleksandro (Alexander). Princas Aleksandras gali būti formaliai laikomas ir Lenkijos bei Lietuvos sostų įpėdiniu, nes pagal 1791 m. gegužės 3 d. konstituciją Lenkiją ir Lietuvą toliau turėjo valdyti Saksonijos Vetinų dinastijos atstovai.
 
Luitpoldas Ruprechtas Heinrichas yra trečiasis eilėje į Bavarijos karaliaus sostą. Dabartinis Vitelsbachų giminės vadovas Bavarijos hercogas Francas (Frantz) ir jo brolis hercogas Maksas Emanuelis (Max Emanuel) neturi vyriškos lyties palikuonių. Todėl jų, kaip giminės vadovų, sosto įpėdinystė ateityje pereis 70-mečiam Luitpoldui, o po to jo pirmagimiam sūnui – Bavarijos princui Liudvikui (Ludwig).
 
Bavarijos kunigaikščio Luitpoldo rezidencijos yra Kaltenbergo ir Loitšteteno rūmai. Kunigaikštis yra įkūręs Kaltenbergo riterių turnyrą, jam priklauso viena iš senųjų porceliano manufaktūrų Miunchene, jis vadovauja Karaliaus Liudviko pilies alaus daryklai Kaltenberge. Kunigaikštis Luitpoldas taip pat turi daug garbės veiklų. Pavyzdžiui, jis dirba Miuncheno ir Aukštutinės Bavarijos pramonės ir prekybos rūmų užsienio prekybos komitete bei Bavarijos šeimyninių įmonių valdyboje. Taip pat kunigaikštis yra buvusio Makso Planko (Max Planck) ornitologijos instituto (dabar Makso Planko biologinio intelekto institutas) Patikėtinių tarybos pirmininkas.
 
Dėl pandemijos ir kitų nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių Valdovų rūmų muziejus 2020–2021 m. negalėjo surengti suplanuotos tarptautinės parodos „Lietuva ir Bavarija. Dinastinė vedybų politika ir valstybiniai ryšiai“, išleido tik „neįvykusios parodos katalogą“. Kunigaikštis Luitpoldas, gavęs dovanų šią knygą, taip pat Miuncheno universiteto bibliotekoje saugomo Lietuvos kanclerio Alberto Goštauto maldyno parodos katalogą, išreiškė norą atnaujinti šią idėją ir ateityje surengti lituanistinių vertybių parodą iš Bavarijos rinkinių Valdovų rūmų muziejuje, kad istoriniai Lietuvos ir Bavarijos ryšiai būtų suaktyvinti nūdienos Lietuvos ir Bavarijos gyventojams. Kunigaikštis su Vitelsbachų dinastija sutiko tokį projektą globoti.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Pirmą kartą Lietuvoje – kartu su dirbtiniu intelektu sukurta opera!

20230922

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai bei Lietuvos muzikos ir teatro akademija inicijavo unikalų projektą – pasitelkus dirbtinį intelektą atkurti dingusią operos „Andromeda“ muziką. 

Ambicingas sumanymas 2023 m. rugsėjo 29 ir 30 d. bus pristatomas Valdovų rūmų scenoje. 

Plačiau

Su dirbtiniu intelektu atkurtoje XVII a. operoje – ir šiuolaikinis skambesys

20230929

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai bei Lietuvos muzikos ir teatro akademija rugsėjo 29 ir 30 dienomis pristato operą, kuri atkurta pasitelkus dirbtinį intelektą. „Andromeda“ – tai viena iš trijų Vilniaus Žemutinėje pilyje XVII a. rodytų operų (kitos dvi – „Elenos pagrobimas“ ir „Apviltoji Kirkė“).
Norėdama susigrąžinti prarastą istoriją, tarptautinė kūrėjų komanda pasitelkė dirbtinio intelekto įrankį (DI modelis Martin Malandro) ir pagal išlikusią Marco Scacchi bei jo amžininkų kūrybą atkūrė operą, skambėjusią 1644 m. kovo 6 d. Vilniaus Žemutinėje pilyje.

Plačiau

Neįminta mįslė Valdovų rūmuose

20230919

Valdovų rūmų muziejuje eksponuojama paslaptinga plokštelė su nepažintu XIII–XIV a. raštu. Iš švino nulietoje plokštelėje yra išlikę užrašai, kurių prasmę su archeologu, Valdovų rūmų muziejaus Archeologijos ir architektūros skyriaus vedėju Gintautu Striška bandė išsiaiškinti žurnalistas Virginijus Savukynas LRT laidoje „Istorijos detektyvai“.

Plačiau

Publikuota: 2023-04-12 10:36 Atnaujinta: 2023-04-13 11:12
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika
5121717534