Per pietų pertrauką – į ekskursiją

Valdovų rūmų muziejus kviečia išbandyti naują būdą kultūringai praleisti laiką – per pietų pertrauką užsukti į muziejų ir su Valdovų rūmų muziejaus gidu aplankyti parodą. Pasak ekskursiją vesiančios gidės Lauros Grybauskaitės, pasivaikščiojimas parodoje parengtas taip, kad lankytojai spėtų ir papildyti istorines žinias apie Vilniaus pradžią, apžiūrėti parodą, ir dar liktų laiko pietums.
 
Artimiausia ekskursija vyks kovo 31 d., 12.00 val. po parodą „Gedimino miesto aušra. Seniausias Vilniaus medinis pastatas ir unikaliausi jo radiniai“. Tradiciškai pirmas miesto vardo paminėjimas rašytiniuose dokumentuose laikomas miesto gimtadieniu, o Vilniaus vardo pirmojo paminėjimo autorystė priklauso Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui (1316–1341). Tačiau archeologiniai radiniai Vilniaus pilių teritorijoje gyvenvietės ir miesto istorijos pradžią nukelia į kur kas ankstyvesnius laikus. 30 minučių trukmės apžvalginėje ekskursijoje lankytojams bus nuotaikingai pristatomas seniausias išlikęs Vilniaus medinis pastatas ir unikaliausi jo radiniai.
 
Valdovų rūmų muziejaus gidų teigimu, jei vilniečiai pamėgs tokias trumpas ekskursijas per pietų pertrauką, jos bus rengiamos vieną kartą per savaitę ir skelbiamos Valdovų rūmų muziejaus svetainėje bei socialiniuose tinkluose.
Į tokias ekskursijas būtina registracija.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Pasaulinę meno dieną Valdovų rūmų muziejus pasipuošė Ukrainos vėliava. Palaikymo akcija – karo sąlygomis dirbantiems muziejininkams

20240415

Pasaulinę meno dieną Valdovų rūmų muziejaus fasadą papuošė Ukrainos vėliava – taip muziejus skelbia palaikantis maskolių sukurstyto grobikiško karo siaubiamos Ukrainos muziejininkus ir menininkus, šalį, kurioje šiandien nuo žvėriškų naikinimo atakų slepiami visos Europos kultūros paveldo turtai ir su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste susiję artefaktai.

Plačiau

Istorinio šokio dieną po Valdovų rūmus – galjardos ritmu

20240411

Šių dienų medicina žodžiu „chorėja“ įvardija staigius, nevalingus, betikslius judesius, atsirandančius dėl centrinės nervų sistemos pažeidimo. Tačiau XIV–XVII a. chorėja buvo populiarus Europos šokis. Sakoma, kad šis šokis (gr. choreia – „ratelis“, „šokis“) nebuvo toks nekaltas, kaip atrodo iš pradžių. Rašytiniuose šaltiniuose nuo Viduramžių minima, kaip grupė žmonių (kartais tūkstančiai vienu metu) imdavo šokti ir judėdavo tol, kol apalpdavo nuo išsekimo, o kartais net mirdavo. Šokantys žmonės atrodė nesąmoningi ir savęs nekontroliuojantys. Minias įtraukiantis socialinis reiškinys vadintas epidemine chorėja, choreomanija arba tiesiog šokio maru.

Plačiau

Publikuota: 2023-03-08 10:57 Atnaujinta: 2023-04-27 14:34
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika