Publikuota 20230215
Valdovų rūmų muziejuje vasario 15 d. atidaroma paroda „Lvivas sveikina Vilnių. Dailės šedevrai iš Lvivo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos“. Šios parodos nekantriai laukiame visi, tačiau Valdovų rūmų muziejaus gidė ukrainietė Marija Frolova džiūgauja, kad po parodą vesdama lankytojus galės pasidalyti savo žiniomis ir atskleisti meilę kovojančiai tėvynei.
„Anksčiau niekada nesu buvusi Lietuvoje, todėl man tai labai įdomi patirtis. Ukrainoje dirbau muziejuje gide ir parodų kuratore, lėlių teatre – fotografe ir dizainere. O šiuo metu dirbu Valdovų rūmų muziejuje gide, taip pat tautiečiams vedu ir edukacinius užsiėmimus, talkinu kolegoms fotografuodama“, – Marija Frolova
Kaip atsidūrėte Valdovų rūmų muziejuje?
Kai atvykau į Lietuvą, ieškojau turiningo darbo. Apsilankiau Valdovų rūmų muziejuje, patiko. Nusiunčiau savo gyvenimo aprašymą, ir jie pakvietė mane pradėti čia dirbti.
Ar labai skiriasi tai, kuo užsiėmėte iki karo Chmelnycke ir ką dirbate dabar Valdovų rūmų muziejuje?
Čia galiu artimai dirbti su ukrainiečiais – tiek vaikais, tiek suaugusiaisiais, o tai man itin brangu ir kartu įdomu. Beje, mane žavi ir tai, kad čia, Valdovų rūmų muziejuje, dirbantys muziejininkai, mano kolegos yra ir tarsi mano bendruomenė Lietuvoje, naujieji draugai. Jie man padeda viską suprasti, prisitaikyti prie naujų sąlygų, atrasti ir įvertinti kultūrinius bei kalbinius skirtumus.
Ar galėtumėte papasakoti įdomiausią dalyką, kurį sužinojote gyvendama Lietuvoje, Vilniuje?
Čia atvykusi kultūrinio šoko nepatyriau, bet tikrai įdomu matyti tokią įvairialypę visuomenę. Daugybė žmonių yra iš įvairių šalių, ne tik lietuviai. Ir visi jie stengiasi bendrauti, lanko teatrus, muziejus, domisi muzika. Žinoma, aš pati anksčiau nieko nežinojau apie Lietuvą, todėl mano kolegos dabar man padeda ją atrasti ir suprasti.
Pasiilgstate namų aplinkos, ukrainiečių kalbos gatvėje, parduotuvėje?
Taip, labai. Kiekviena kultūra ir kiekviena kalba turi savo juokingų posakių ar žodžių. Kai bandai kam nors apie tai papasakoti, mane sunkiai supranta (juokiasi). Tas pats ir su muzika. Stengiuosi supažindinti savo kolegas su ukrainietiška muzika, o jie rekomenduoja lietuviškas dainas.
Kokių Ukrainos atlikėjų rekomenduotumėte klausytis lietuviams? Kadangi pernai Ukraina laimėjo „Eurovizijos“ dainų konkursą, ukrainiečių muziką tarp lietuvių galime girdėti dažniau.
Kiekvienas turi savo mėgstamą atlikėją ir žanrą, bet aš rekomenduočiau „DakhaBrakha“, „Onuka“.
2022 m. gruodį Valdovų rūmų muziejus pristatė audiogidą ukrainiečių kalba viename iš muziejaus maršrutų. Ar teko prisidėti prie jo rengimo?
III maršruto audiogidas jau buvo rengiamas, kai aš pradėjau dirbti muziejuje, todėl neteko prisidėti prie jo rengimo. Tačiau mano kolegos sugalvojo, kad reikia į ukrainiečių kalbą išversti ir jau esamą audioekskursiją po I ir II maršrutus. Tai ir buvo mano pirmoji užduotis pradėjus dirbti. Turiu prisipažinti, kad buvo nelengva, nes verčiau iš rusų kalba parašyto teksto, reikėjo įveikti nemažai istorinių terminų, sukurti tokį tekstą, kad į muziejų atvykę ukrainiečiai teisingai suprastų ekspozicijoje pasakojamą istoriją. O ir savo ankstesniame darbe aš buvau labiau įpratusi dirbti su žmonėmis. Todėl ir čia man labiau patinka bendrauti su žmonėmis iš Ukrainos. Šiuo metu vedu ekskursijas ir edukacinius užsiėmimus – stengiuosi ukrainiečiams papasakoti, kad lietuviai ir ukrainiečiai kurį laiką gyveno vienoje valstybėje, taigi turi bendrą istoriją. Deja, daugelis ukrainiečių apie tai išgirsta pirmą kartą. Todėl smagu savo tautiečių akyse matyti nuostabą, supratimą ir pasididžiavimą. Jūs, lietuviai, esate mūsų broliai ir seserys.
Muziejuje lankosi ir nemažai rusakalbių, tiek gyvenančių Lietuvoje, tiek atvykusių iš Baltarusios, Rusijos. Tenka bendrauti ir su jais – visada smagu išgirsti jų klausimus, matyti nušvitusias akis ir naujas patirtis.
Muziejuje visada džiaugiamės pamatę jus su fotoaparatu. Žinome, kad bus nuotraukų, kuriose išvysime jausmingų, smalsių lankytojų, darbuotojų. Kada atradote meilę fotografijai ir kas ją įkvėpė?
Meilė ir susidomėjimas fotografija iš vaikystės, nes mano tėtis yra fotografas. Ir aš taip ją įsimylėjau. Neseniai laisvalaikiu pradėjau rengti fotosesijas lietuviams. Nors tai gana sudėtinga dėl kalbų skirtumo, bet man patinka.
Turite dar vieną nuostabų pomėgį – tapybą. Ar yra galimybė, kad jūsų kūrinius pamatysime kada nors parodoje?
Nesu tikra, bet tikrai galime surengti edukaciją vaikams tapyti, pavyzdžiui, Valdovų rūmus.
Valdovų rūmų muziejus šiomis dienomis primena skruzdėlyną – rengiamės Europos tapybos šedevrų parodai iš Lvivo. Ar turite mėgstamiausią būsimos parodos kūrinį ir norėtumėte, kad jį visi pamatytų?
Lvivo nacionalinėje Boryso Voznyckio dailės galerijoje juos mačiau daugybę kartų, nes tai viena mėgstamiausių mano meno galerijų Ukrainoje. Manau, kad kiekvienas turėtų ateiti ir rasti savo mėgstamiausią paveikslą, nes tai yra asmeninė patirtis ir jausmai. Kai mes su kolega Gabrieliumi, dirbančiu edukatoriumi, apžiūrinėjome būsimos parodos eksponatus, mūsų nuomonės išsiskyrė – nors abu esame baigę aukštąsias dailės mokyklas, pasirinkome skirtingus labiausiai patinkančius kūrinius. Vadinasi, kiekvienas parodoje ras vienintelį savo mėgstamiausią paveikslą, o gal net ne vieną.
Pabaigoje – kuo norite su mumis pasidalyti?
Noriu padėkoti visiems šio muziejaus darbuotojams už pagalbą, palaikymą ir tiesiog jų dideles širdis. Tai man labai daug reiškia. Man didelė garbė dirbti tokių profesionalų komandoje. Tikiuosi, kad po Ukrainos pergalės susitiksime mano šalyje ir galėsiu parodyti, kokia ji graži bei kokie nuostabūs žmonės ten gyvena. Pridursiu, kad taip pat didžiuojuosi, jog galiu pasidalyti su visais ukrainiečiais, atvykstančiais aplankyti Valdovų rūmų, kokia didinga yra Lietuvos ir Ukrainos istorija.
Ačiū, Marija, kad esate su mumis.
