Karalienės Elžbietos II sąsajos su Lietuvos Didžiąja kunigaikštyste

Jungtinės Karalystės karalienė Elžbieta II (1926–2022) turėjo sąsajų su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste, tarp jos protėvių būta lietuviškosios Gediminaičių dinastijos atstovų. Taigi, karalienė Elžbieta II turėjo ir lietuviško kraujo.

Karalienė Elžbieta II yra Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino dvidešimtos kartos palikuonė, arba Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Kazimiero Jogailaičio (1427–1492), kurio duktė Sofija nutekėjo į Brandenburgą ir įsiliejo į Hohencolernų (Hohenzollern) dinastiją, septynioliktos kartos palikuonė. Brandenburgo kunigaikščiai Hohencolernai vėliau valdė Prūsiją. Pirmasis Prūsijos kunigaikštis Albrechtas Hohencolernas, be kita ko, buvo tikras Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto (1544/1548–1572) pusbrolis, dažnai lankęsis Vilniaus rezidencijoje.

Anot Lietuvoje gyvenančio britų istoriko Stiveno Rovelo (Stephen Rowell), Hohencolernų dinastija moteriška linija yra artimai susijusi su Stiuartų-Hanoverių (Stewarts-Hanover) dinastija, iš kurios kilę karalienės Elžbietos II protėviai. Taigi Hanoverių dinastija, dabar vadinama Vindzorais (Windsors), per moterišką liniją kildinama iš škotiškos Stiuartų ir vokiškos Hanoverių dinastijos. Šie dinastiniai ryšiai atsispindi visose Elžbietos II kilmės genealoginėse lentelėse. Tad per moterų liniją galima atsekti tiesioginį ryšį tarp lietuvių Gediminaičių ir britų Stiuartų-Hanoverių-Vindzorų dinastijų.

Beje, karalienės Elžbietos II sūnus princas Ervardas, Edinburgo kunigaikštis ir Vesekso grafas, 2018 m. aplankė Valdovų rūmus bei dalyvavo čia surengtame renginyje, paliko įrašą muziejaus svečių knygoje (nuotrauka komentare).

Valdovų rūmų muziejaus, įsikūrusio atkurtoje pagrindinėje Gediminaičių dinastijos rezidencijoje, bendruomenė liūdi kartu su Jungtinės Karalystės ir visos Sandraugos gyventojais dėl legendinės Valdovės netekties ir reiškia nuoširdžią užuojautą karališkajai šeimai bei Jos šalių gyventojams.

Nuotraukoje: Richardo Stone’o paveikslas, Jos Didenybė Karalienė Elžbieta II. Davido Rosso kolekcija, 2021, Sotheby’s

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Muzika, šokiai ir kiti kerai – šeštadienį Valdovų rūmų muziejuje!

20241007

„Grieždama smuiku visada šiek tiek šoku“, – sako barokinio smuiko atlikėja ir istorinių šokių šokėja Mojca Gal. Spalio 12 d. ji viešės Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose vykstančiame tarptautiniame edukaciniame Šv. Cecilijos senosios muzikos festivalyje. Iš Slovėnijos kilusi išskirtinė menininkė kartu su scenos kolegomis Thysu Grobelniku (klavesinas) ir Beatriče Baltrušaityte (pasakotoja) surengs interaktyvų koncertą šeimoms su vaikais „Užburtas miškas“. Jame bus istorinės muzikos, Baroko šokių ir gamtos kerų.

Plačiau

III maršruto „Ginkluotė, kasdienybė, muzika“ lankymo pakeitimai

20241008

Spalio 17–25 dienomis Valdovų rūmų muziejuje keisis III maršruto „Ginkluotė, kasdienybė, muzika“ lankymas dėl parodos įrengimo darbų!
 
Informuojame, kad nuo šių metų spalio 17 d. iki spalio 25 d. Ginkluotės ekspoziciją kviečiame lankyti nemokamai, įsigijus bilietą į bet kurį kitą maršrutą.
 
Kasdienybės ir Muzikos ekspozicijos bus uždarytos.

Plačiau

Muziejaus rinkinius papildė XVII a. Lietuvoje sukurtas liturginis indas

20241003

Valdovų rūmų muziejaus specialistai, gavę pasiūlymą įsigyti vertingą, 400 metų senumo juvelyrinį kūrinį, aiškinosi ilgą šio daikto istoriją. Mėginta sužinoti, koks buvo XVII a. Lietuvoje sukurtos komuninės kelias, bet kai kurie dalykai taip ir liko paslaptyje. Tačiau ištyrus šio liturginio indo istoriją atsiskleidė Lietuvos auksakalių meistrystė, prisiminta Lietuvos didikų giminių – Masalskių ir Jasinskių – veikla.

Plačiau

Publikuota: 2022-09-14 16:05
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika