Žymiausių pasaulio politikų autografai ir kitos istorinės vertybės

Valdovų rūmų muziejaus parodų kuratoriai išskiria kelis maršrutus, į kuriuos užsukus, galima pamatyti įdomių, laikinai eksponuojamų istorinių vertybių.

Parodoje „Sugrįžimas. Dingusios 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys“ muziejininkai siūlo atkreipti dėmesį į parašus: svarbiausius Lietuvos dokumentus prieškariu, tarptautines sutartis su galingiausiomis pasaulio valstybėmis, pasirašė žinomi Europos, Jungtinių valstijų politikai, asmenybės, nulėmusios ir daugelį istorinių įvykių pasaulyje. Parodoje eksponuojamos sutartys, po kuriomis pasirašė ir Japonijos imperatorius Hirohito, ir Jungtinės Kralystės karalius Jurgis V, ir Jungtinių valstijų prezidentas Franklinas Ruzveltas ar Romos popiežius Pijus XI. Katalikų bažnyčios vadovas patvirtino sutartį su Lietuvos Respublika, įkūrė Lietuvos bažnytinę provinciją, Vatikano ir Lietuvos santykius apibrėžiantį konkordatą. Prieškariu toks pripažinimas Lietuvai atvėrė kelius į pasaulį.

Įdomi ir Valdovų rūmų muziejuje eksponuojamų prieškario dokumentų slapstymo istorija. Likus vos septynioms dienoms iki Antrojo pasaulinio karo pradžios vertingų valstybės dokumentų rinkinys iš Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Kaune buvo išvežtas į Stokholmą ir vėliau dingo. Po ilgų slapstymo ir nežinios metų tarptautinės sutartys atsirado Kanadoje, Toronte, ir į Lietuvą grąžintos tik 2021 m. Detektyvo plunksnos verta istorija atskleidžiama parodoje.

Lankytojai laukiami ir nuolatinėse muziejaus ekspozicijose, kviečiami apsilankyti Bonos Sforcos sodelyje, pasigėrėti vasaros gėlynais.

Trumpam į Lietuvą sugrįžo ir Valdovų rūmų muziejuje eksponuojamas Lietuvos kanclerio Alberto Goštauto maldynas. Kad lankytojai galėtų apžiūrėti ir prieš 500 metų meistriškai sukurtą vieno garsiausių XVI a. pirmos pusės Lenkijos dailininkų Stanislovo Samostšelniko rankraštinį maldyną, vieną iš šešiolikos atverstų miniatiūrų, patobulinta vitrina. Lietuvos kanclerio Alberto Goštauto maldynas, kaip viena vertingiausių rankraštinių knygų, yra saugomas Miuncheno universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje ir į kitą valstybę išvežtas pirmą kartą nuo tų laikų, kai, kaip spėja istorikai, buvo išvežtas į Bavariją kartu su Lenkijos ir Lietuvos princesės Onos Kotrynos Konstancijos Vazaitės, ištekėjusios už Noiburgo kunigaikščio Pilypo Vilhelmo Vitelsbacho, turtingu kraičiu.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Istorinio šokio dieną po Valdovų rūmus – galjardos ritmu

20240411

Šių dienų medicina žodžiu „chorėja“ įvardija staigius, nevalingus, betikslius judesius, atsirandančius dėl centrinės nervų sistemos pažeidimo. Tačiau XIV–XVII a. chorėja buvo populiarus Europos šokis. Sakoma, kad šis šokis (gr. choreia – „ratelis“, „šokis“) nebuvo toks nekaltas, kaip atrodo iš pradžių. Rašytiniuose šaltiniuose nuo Viduramžių minima, kaip grupė žmonių (kartais tūkstančiai vienu metu) imdavo šokti ir judėdavo tol, kol apalpdavo nuo išsekimo, o kartais net mirdavo. Šokantys žmonės atrodė nesąmoningi ir savęs nekontroliuojantys. Minias įtraukiantis socialinis reiškinys vadintas epidemine chorėja, choreomanija arba tiesiog šokio maru.

Plačiau

Balandžio 11 dieną muziejus nedirbs!

20240408

Balandžio 11 d. dėl valstybės reprezentacinio renginio Muziejus bus uždarytas.
 
Balandžio 10 d. Valdovų rūmų muziejuje vyks pasirengimas valstybės reprezentaciniam renginiui. Lankymo ribojimai

Plačiau

Publikuota: 2022-07-30 22:01 Atnaujinta: 2022-08-01 11:28
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika