Žymūs meno istorikai rengia paskaitas apie Ukrainos vėlyvojo Baroko meną

Šis mėnuo yra paskutinis, kai Valdovų rūmų muziejuje galima pasigrožėti iš Lvivo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos (Ukraina) atvežtomis vėlyvojo Baroko skulptūromis. Muziejus pristato ir išskirtines šios parodos renginių ciklo paskaitas: į Vilnių atvažiuoja Ukrainos vėlyvojo Baroko meno tyrinėtojai, žymūs istorikai profesorius Janas K. Ostrovskis (Jan K. Ostrowski) ir Ježis T. Petrusas (Jerzy T. Petrus).

Paskaita „Johanas Georgas Pinzelis ir XVIII a. Lvivo skulptūra“

Gegužės 10 d. 18.00 val. Valdovų rūmų muziejuje vyks Lenkijos mokslų akademijos Krokuvoje prezidento prof. Jano K. Ostrovskio paskaita „Johanas Georgas Pinzelis ir XVIII a. Lvivo skulptūra“.

Prof. Janas K. Ostrovskis yra vienas žymiausių Lenkijos meno istorikų ir muziejininkų. Jo mokslinių interesų ir tyrimų laukas – labai platus. Buvęs Krokuvos Vavelio karališkosios pilies muziejaus direktorius Lenkijoje žinomas kaip karališkosios rezidencijos tyrimų, restauravimo programų iniciatorius, monumentalių dailės parodų organizatorius. Profesoriaus tyrimai siekia Renesanso, Baroko epochas, ypač vertinami jo darbai apie sakralinės bei pasaulietinės architektūros, dailės raidą Lenkijoje bei Europoje. Istorikas kelis dešimtmečius domisi ir su giminės istorija susijusiu Ukrainos paveldu.

XVIII a. Lvivo skulptūros mokykla yra vienas iš vertingiausių bei originaliausių Abiejų Tautų Respublikos dailės reiškinių. Jos pradžia siekia XVIII a. penktąjį dešimtmetį, o galutinai ši mokykla susiformavo kartu su Johano Georgo Pinzelio (Johann Georg Pinsel, 1720?–1761?) pasirodymu Respublikoje.

Prof. J. K. Ostrovskio tyrimų akiratyje – daugiausia iš medžio kūrę Lvivo mokyklos skulptoriai, vadinamieji Ukrainos Baroko kūrėjai. Jie savo kūryboje taikė vėlyvosios Gotikos dirbtuvių tradicijas, nors skulptūros to meto Europoje išsiskyrė dinamika ir ekspresija, įspūdingomis drabužių draperijomis, dažnai įgaunančiomis neapdorotų kristalų formą. Apie unikalų reiškinį, išskirtinę vėlyvojo Baroko skulptūrą Lvivo regione savo įžvalgomis ir dalysis prof. J. K. Ostrovskis.

Renginys – nemokamas, bet būtina registracija.

 

Paskaita „Lvivo lotynų katedra ir Domahalyčių Švč. Gailestingumo Motinos paveikslo garbinimo tradicija“

Kito žymaus meno istoriko Ježio T. Petruso paskaita vyks gegužės 11 d. 18.00 val. – tarptautinės parodos „Baroko skulptūros mistika: Johanas Georgas Pinzelis ir kiti XVIII a. Lvivo meistrai“ renginių ciklo vieną paskutinių vakarų.

Ježis T. Petrusas – ilgametis Krokuvos Vavelio karališkosios pilies – Valstybinių meno rinkinių vadovo pirmasis pavaduotojas muziejininkystei ir vyriausiasis fondų saugotojas, vienas žymiausių Lenkijos dailės istorikų, menotyrininkų. Pasaulyje išskiriami jo darbai apie Abiejų Tautų Respublikos kultūrinės erdvės (Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos, iš dalies ir Latvijos bei Rusijos) istorinio meninio paveldą, dailės istoriją ir muziejininkystę.

J. T. Petrusas yra dėstęs bažnytinės dailės istoriją Lvivo lotynų arkivyskupijos vyriausiojoje dvasinėje seminarijoje, muziejininkystę ir muzeologiją Krokuvos popiežiškosios teologijos akademijoje, taip pat yra kviestinis paskaitininkas Krokuvos Jogailos universiteto Meno istorijos institute, Lenkijos meno istorikų draugijoje.

Paskaitoje bus pasakojama apie Švč. Mergelės Marijos garbinimo idėjinės programos sąsajas su stebuklinguoju paveikslu, taip pat aptariama Domahalyčių Dievo Motinos, taip pavadintos paveikslo užsakovo garbei, kulto vieta bendrame Švč. Mergelės Marijos garbinimo Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šventovėse kontekste. Lvivo lotynų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų katedra, kartu su graikų apeigų katalikų ir armėnų apeigų katalikų šventovėmis, yra viena iš trijų istorinių šio miesto katedrų. Pagrindinė Romos katalikų arkivyskupijos šventovė buvo visos bendruomenės religinio gyvenimo centras, o jame svarbų vaidmenį atliko stebuklingo Švč. Gailestingumo Motinos, vadinamos Domahalyčių Dievo Motina, paveikslo garbinimas.

Renginys – nemokamas, tačiau būtina registracija.

Po paskaitų klausytojai maloniai kviečiami nemokamai aplankyti tarptautinę parodą „Baroko skulptūros mistika: Johanas Georgas Pinzelis ir kiti XVIII a. Lvivo meistrai“.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Pasaulinę meno dieną Valdovų rūmų muziejus pasipuošė Ukrainos vėliava. Palaikymo akcija – karo sąlygomis dirbantiems muziejininkams

20240415

Pasaulinę meno dieną Valdovų rūmų muziejaus fasadą papuošė Ukrainos vėliava – taip muziejus skelbia palaikantis maskolių sukurstyto grobikiško karo siaubiamos Ukrainos muziejininkus ir menininkus, šalį, kurioje šiandien nuo žvėriškų naikinimo atakų slepiami visos Europos kultūros paveldo turtai ir su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste susiję artefaktai.

Plačiau

Istorinio šokio dieną po Valdovų rūmus – galjardos ritmu

20240411

Šių dienų medicina žodžiu „chorėja“ įvardija staigius, nevalingus, betikslius judesius, atsirandančius dėl centrinės nervų sistemos pažeidimo. Tačiau XIV–XVII a. chorėja buvo populiarus Europos šokis. Sakoma, kad šis šokis (gr. choreia – „ratelis“, „šokis“) nebuvo toks nekaltas, kaip atrodo iš pradžių. Rašytiniuose šaltiniuose nuo Viduramžių minima, kaip grupė žmonių (kartais tūkstančiai vienu metu) imdavo šokti ir judėdavo tol, kol apalpdavo nuo išsekimo, o kartais net mirdavo. Šokantys žmonės atrodė nesąmoningi ir savęs nekontroliuojantys. Minias įtraukiantis socialinis reiškinys vadintas epidemine chorėja, choreomanija arba tiesiog šokio maru.

Plačiau

Publikuota: 2022-05-09 12:42 Atnaujinta: 2022-05-09 13:56
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika