Muziejaus lobyne – monetomis puošta XVII a. sidabro taurė

Valdovų rūmų muziejaus Rinkinių skyriaus vedėjas Dalius Avižinis rankose laiko naują eksponatą – sidabro taurę.

Valdovų rūmų muziejaus Lobyno salę papildė naujas eksponatas – XVII a. pabaigoje sukurta sidabro taurė su dangteliu. Muziejaus Rinkinių skyriaus vadovo Daliaus Avižinio teigimu, juvelyrinis dirbinys unikalus tuo, kad iš 40 sidabro monetų, kuriomis puošta taurė, net 30 yra Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Vazos (1587/1588–1632) skirtingų nominalų monetos, daugiausia ortai (18 grašių vertės) ir trijų grašių, viena – Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stepono Batoro (1576–1586) 3 grašių moneta. Šių valdovų laikais monetos buvo kaldinamos ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, o iždas saugotas Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose Vilniuje.

Seniausioji moneta, kuria papuošta taurė, – Prūsijos kunigaikščio Albrechto Hohencolerno (Albrecht von Hohenzollern, 1525–1568) 3 grašių moneta, nukaldinta 1547 metais. Šis kunigaikštis buvo Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo (1506–1548) sūnėnas, tapęs Lenkijos Karalystės vasalu bei dažnai lankęs savo pusbrolį Žygimantą Augustą Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose Vilniuje.

Taurė svarbi ir tuo, kad sukurta kaimyninėje Lenkijoje – Torunėje. Kaip žinoma, Lenkijos Karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė tuo metu sudarė bendrą valstybę – Abiejų Tautų Respubliką. Apatiniame taurės kraštelyje iškalti du ženklai – Torunės miesto „.T.“ ir paties meistro inicialai „NCB“. Būtent tokią formą, kuri reiškė „Nie Claus Bröllmann“, naudojo meistras Niklausas Brelmanas (Niklaus Bröllmann, apie 1640–1703), ženklindamas savo kūrinius. Jis amato mokėsi pas Lenkijos karalių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Vladislovo Vazos (1632–1648) ir Jono Kazimiero Vazos (1648–1668) rūmų auksakalį Johaną Kristijoną Byrpfafą (Johann Christian Bierpfaff, apie 1600 – apie 1680). N. Brelmano meistrystę vėliau perėmė sūnūs.  

Pasak D. Avižinio, tokios taurės buvo naudojamos didikų reprezentacinėse puotose. Parodomieji, prabangūs indai puošdavo tuoktuvių iškilmes, naudoti kitomis svarbiomis progomis.

Sidabro taurę su dangteliu nuo šiandien galima išvysti Valdovų rūmų muziejaus ekspozicijoje, Lobyno salėje (Nr. 47). 20 cm aukščio sidabro kūrinys – paauksuotas, jį puošia iškalti ornamentai. Sidabro taurės svoris – 676 gramai. Taurę muziejus įsigijo aukcione Vokietijoje. Tai itin vertingas auksakalystės kūrinys, kartu esantis ištisu istorinės numizmatikos rinkiniu. Valdovų rūmų muziejuje yra eksponuojamas ir panašus bokalas.

Sidabriniai indai su juose įmontuotomis monetomis pradėti gaminti XVI a. pradžioje. Į jų sieneles iš pradžių buvo tvirtintos retos antikinės monetos, o vėliau tam naudotos ir vėlesnės įvairių šalių bei nominalų monetos. Jos būdavo montuojamos taip, kad aversas atsidurtų išorėje, o reversas – vidinėje pusėje. Taurės ir bokalai su monetomis buvo ypač paplitę XVII ir XVIII a. Šiaurės Vokietijoje, Danijoje, šiaurinėje Lenkijoje ir kituose kraštuose.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Skaudžios istorijos ir jų pamokos – „Varšuvos-Vilniaus kolokviumuose“

Skaudžios istorijos ir jų pamokos – „Varšuvos-Vilniaus kolokviumuose“

20260604

Valdovų rūmų muziejuje tęsiasi ciklas „Varšuvos-Vilniaus kolokviumai“. Šį kartą apie politiką, valstybių istoriją žinomi rašytojai, teisės specialistai, sociologai ir istorikai diskutuos tema „Karo nusikaltimai be senaties: nuo Katynės iki Bučos“. Diskusija vyks 2026 m. birželio 10 d. 18.00 val. Valdovų rūmų muziejuje.
 

Plačiau

Pakeliui į susitikimą su Karavadžu

Pakeliui į susitikimą su Karavadžu

20260604

Visiems, besilankantiems Valdovų rūmų muziejuje ir skubantiems pamatyti Karavadžo šedevrą „Šv. Marijos Magdalietės ekstazė“, siūlome einant Atkurtų istorinių interjerų maršrutu atkreipti dėmesį ir į kitus antrame ir trečiame aukštuose eksponuojamus paveikslus. Prie su Karavadžo gyvenimu ar kūryba vienaip ar kitaip susijusių meno kūrinių, etikečių stoveliuose, lankytojai ras sudėtus rausvus taškelius – taip sužymėti Karavadžo mokytojų, sekėjų ar jo priešininkų sukurti paveikslai, esantys Valdovų rūmų muziejaus kolekcijoje ir mecenato dr. Prano Kiznio galerijoje.

Plačiau

Parodoje – Karavadžo paveikslas, laikytas dingusiu ilgus šimtmečius

Parodoje – Karavadžo paveikslas, laikytas dingusiu ilgus šimtmečius

20260603

Valdovų rūmų muziejus pristato vieno žymiausių pasaulio dailininkų – Karavadžo (Caravaggio) – kūrybą. Nuo birželio 3 d. muziejuje eksponuojamas Mikelandželo Merizio, geriau žinomo kaip Karavadžas (1571–1610), paveikslas „Šv. Marijos Magdalietės ekstazė“. Tai pirmas kartas, kai Lietuvoje surengtoje parodoje galima išvysti autentišką šio genijaus kūrinį.

Plačiau

Publikuota: 2022-05-10 14:11
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika