Muziejaus lobyne – monetomis puošta XVII a. sidabro taurė

Valdovų rūmų muziejaus Lobyno salę papildė naujas eksponatas – XVII a. pabaigoje sukurta sidabro taurė su dangteliu. Muziejaus Rinkinių skyriaus vadovo Daliaus Avižinio teigimu, juvelyrinis dirbinys unikalus tuo, kad iš 40 sidabro monetų, kuriomis puošta taurė, net 30 yra Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Vazos (1587/1588–1632) skirtingų nominalų monetos, daugiausia ortai (18 grašių vertės) ir trijų grašių, viena – Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stepono Batoro (1576–1586) 3 grašių moneta. Šių valdovų laikais monetos buvo kaldinamos ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, o iždas saugotas Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose Vilniuje.

Seniausioji moneta, kuria papuošta taurė, – Prūsijos kunigaikščio Albrechto Hohencolerno (Albrecht von Hohenzollern, 1525–1568) 3 grašių moneta, nukaldinta 1547 metais. Šis kunigaikštis buvo Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo (1506–1548) sūnėnas, tapęs Lenkijos Karalystės vasalu bei dažnai lankęs savo pusbrolį Žygimantą Augustą Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose Vilniuje.

Taurė svarbi ir tuo, kad sukurta kaimyninėje Lenkijoje – Torunėje. Kaip žinoma, Lenkijos Karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė tuo metu sudarė bendrą valstybę – Abiejų Tautų Respubliką. Apatiniame taurės kraštelyje iškalti du ženklai – Torunės miesto „.T.“ ir paties meistro inicialai „NCB“. Būtent tokią formą, kuri reiškė „Nie Claus Bröllmann“, naudojo meistras Niklausas Brelmanas (Niklaus Bröllmann, apie 1640–1703), ženklindamas savo kūrinius. Jis amato mokėsi pas Lenkijos karalių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Vladislovo Vazos (1632–1648) ir Jono Kazimiero Vazos (1648–1668) rūmų auksakalį Johaną Kristijoną Byrpfafą (Johann Christian Bierpfaff, apie 1600 – apie 1680). N. Brelmano meistrystę vėliau perėmė sūnūs.  

Pasak D. Avižinio, tokios taurės buvo naudojamos didikų reprezentacinėse puotose. Parodomieji, prabangūs indai puošdavo tuoktuvių iškilmes, naudoti kitomis svarbiomis progomis.

Sidabro taurę su dangteliu nuo šiandien galima išvysti Valdovų rūmų muziejaus ekspozicijoje, Lobyno salėje (Nr. 47). 20 cm aukščio sidabro kūrinys – paauksuotas, jį puošia iškalti ornamentai. Sidabro taurės svoris – 676 gramai. Taurę muziejus įsigijo aukcione Vokietijoje. Tai itin vertingas auksakalystės kūrinys, kartu esantis ištisu istorinės numizmatikos rinkiniu. Valdovų rūmų muziejuje yra eksponuojamas ir panašus bokalas.

Sidabriniai indai su juose įmontuotomis monetomis pradėti gaminti XVI a. pradžioje. Į jų sieneles iš pradžių buvo tvirtintos retos antikinės monetos, o vėliau tam naudotos ir vėlesnės įvairių šalių bei nominalų monetos. Jos būdavo montuojamos taip, kad aversas atsidurtų išorėje, o reversas – vidinėje pusėje. Taurės ir bokalai su monetomis buvo ypač paplitę XVII ir XVIII a. Šiaurės Vokietijoje, Danijoje, šiaurinėje Lenkijoje ir kituose kraštuose.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Pasaulinę meno dieną Valdovų rūmų muziejus pasipuošė Ukrainos vėliava. Palaikymo akcija – karo sąlygomis dirbantiems muziejininkams

20240415

Pasaulinę meno dieną Valdovų rūmų muziejaus fasadą papuošė Ukrainos vėliava – taip muziejus skelbia palaikantis maskolių sukurstyto grobikiško karo siaubiamos Ukrainos muziejininkus ir menininkus, šalį, kurioje šiandien nuo žvėriškų naikinimo atakų slepiami visos Europos kultūros paveldo turtai ir su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste susiję artefaktai.

Plačiau

Istorinio šokio dieną po Valdovų rūmus – galjardos ritmu

20240411

Šių dienų medicina žodžiu „chorėja“ įvardija staigius, nevalingus, betikslius judesius, atsirandančius dėl centrinės nervų sistemos pažeidimo. Tačiau XIV–XVII a. chorėja buvo populiarus Europos šokis. Sakoma, kad šis šokis (gr. choreia – „ratelis“, „šokis“) nebuvo toks nekaltas, kaip atrodo iš pradžių. Rašytiniuose šaltiniuose nuo Viduramžių minima, kaip grupė žmonių (kartais tūkstančiai vienu metu) imdavo šokti ir judėdavo tol, kol apalpdavo nuo išsekimo, o kartais net mirdavo. Šokantys žmonės atrodė nesąmoningi ir savęs nekontroliuojantys. Minias įtraukiantis socialinis reiškinys vadintas epidemine chorėja, choreomanija arba tiesiog šokio maru.

Plačiau

Publikuota: 2022-05-10 14:11
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika