Kiekvienas karys privalo pažinti valstybės istoriją

Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys ir muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas pasirašė abiejų valstybės institucijų strateginio bendradarbiavimo sutartį. Šiuo dokumentu abi sutarties šalys įsipareigoja skleisti ir stiprinti bendras Lietuvos kariuomenės ir Valdovų rūmų muziejaus istorijos ir kultūros vertybes, aktualinti Lietuvos valstybės ir kariuomenės istoriją, stiprinti visuomenės istorinę atmintį, ugdyti pilietiškumą ir patriotizmą, tam rengti bendrus projektus ir renginius, skatinti Lietuvos karius ir NATO sąjungininkus lankytis Valdovų rūmų muziejuje.

„Šiandien lankantis Valdovų rūmų muziejuje džiugu, kad laiku buvo priimtas ryžtingas sprendimas, nulėmęs šių istorinių Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų atkūrimą. Dabar jau visa Lietuva gali susipažinti su muziejaus vertingais eksponatais, o Lietuvos kariuomenė čia kviečia apsilankyti savo kolegas iš NATO. Būtent šiame muziejuje galima ne tik išgirsti, bet ir pamatyti, kas mes esame, kokia tikroji Lietuvos, Europos valstybės, istorija. Dėkui muziejininkams už jūsų entuziazmą“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. V. Rupšys pasibaigus sutarties pasirašymo ceremonijai.

Muziejaus direktorius dr. V. Dolinskas pažymėjo, kad Lietuvos kariuomenė – vienas pirmųjų strateginių Valdovų rūmų muziejaus partnerių. Pirmoji bendradarbiavimo sutartis buvo pasirašyta dar 2010 metais. „Tikimės, kad toks bendradarbiavimas bus abipusiškai naudingas. Mūsų misija ir yra auklėti jaunimą, ugdyti visuomenės pilietiškumą, puoselėti istorinę atmintį. Taip pat labai svarbu, kad svečiai, atvykę į Lietuvą, pažintų jos senąją istoriją. Šių dienų kontekste svarbu priminti, kad būtent Valdovų rūmuose net kelis šimtus metų sprendėsi ir Ukrainos likimas. Šitų rūmų Maskva ir šiandien nekenčia“, – apie bendradarbiavimą su Lietuvos kariuomene kalbėjo muziejaus direktorius.

Pratęsdamas muziejaus šeimininko mintį, Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. V. Rupšys pastebėjo, kad „šių rūmų istorija simboliškai atspindi pastarųjų dienų tarptautinius įvykius. Kai matome, ką daro mūsų ilgaamžis priešas Ukrainoje, tai Valdovų rūmuose pasakojama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija kaip aidu atliepia nūdieną – kažkada Valdovų rūmų dėl maskolių antpuolių buvo nelikę. Mes juos atstatėme, taigi labai svarbu, kad išliktume vieninga tauta, pasirengusi atgrasyti priešą ir neleisti tam pasikartoti. Kariauti jau yra kraštutinis sprendimas, bet mūsų ryžtas ir tinkamas pasirengimas gintis turi atgrasyti priešą. Lietuvos kariams būtina ne tik mokytis karo taktikos, bet ir apsilankius muziejuje pažinti savo valstybės gilias kultūrines ištakas. Čia akivaizdžiai matosi, kokioje geopolitinėje situacijoje mes buvome ir esame, ir manau, kad Valdovų rūmų muziejaus vaidmuo ateityje tik didės“, – teigė gen. ltn. V. Rupšys.

Valdovų rūmų muziejaus nuolatinėse ekspozicijose ir laikinose teminėse parodose nuolat pristatoma Lietuvos karybos istorija bei jos sąsajos su Lietuvos valstybingumo raida, akcentuojamos šlovingos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės pergalės bei primenami garsiausių karo vadų vardai, rodomi svarbiausi karybos artefaktai, atskleidžiami karybos paveldo bendrieji ir unikalūs bruožai europiniame kontekste. Muziejuje įrengta ne tik istorinės ginkluotės (arsenalo) teminė ekspozicija, bet ir atkurtuose interjeruose yra karybos bei kariuomenės temai skirta reprezentacinė salė. Karybos istorija ir paveldas ryškiai atsispindi ir muziejaus leidiniuose, edukacinėje, kultūrinėje, mokslinėje veikloje.

Muziejus jau yra tapęs ir Lietuvos kariuomenės, jos svečių iš Lietuvos ir užsienio kultūrinės bei pažintinės programos renginių vieta – Lietuvos kariai, kariuomenės svečiai kviečiami pažinti Valdovų rūmus, juose esančias ekspozicijas bei parodas. Vien per praėjusius metus būta 2445 privalomosios karo tarnybos šauktinių ir statutinių pareigūnų apsilankymų. Muziejaus vadovo teigimu, svarbu, kad jauni žmonės, pažindami Lietuvos istoriją, lavina ir estetikos, grožio suvokimą, susipažįsta su kultūros tradicijomis. Lietuvos kariuomenės kariniai padaliniai su Valdovų rūmų muziejumi organizuoja Lietuvos valstybės istorinių įvykių minėjimus ir kariuomenės šventinius renginius.

Lietuvos kariuomenė įsipareigoja leisti tiek Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopos kariams su istorine uniforma, tiek Lietuvos kariuomenės orkestrui dalyvauti muziejuje rengiamose iškilmingose ceremonijose ar valstybinės reikšmės renginiuose, susijusiuose su Lietuvos valstybės ir kariuomenės šventėmis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Valdovų rūmų istorijos įsimintinomis datomis, taip sustiprinant karybos ir valstybės istorinės raidos sąsajas. Abi institucijos sutarė keistis aktualia informacija, taip pat viešinti svarbiausius savo rengiamus projektus ir renginius oficialiose interneto svetainėse.

Pasirašius sutartį Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. V. Dolinskas svečius pakvietė apžiūrėti tarptautinę parodą „Baroko skulptūros mistika: Johanas Georgas Pinzelis ir kiti XVIII a. Lvivo meistrai“, kurioje pristatomas šiandienės Vakarų Ukrainos teritorijoje (istoriniame Haliče ir gretimose žemėse) susiformavęs, suklestėjęs ir paplitęs labai savitas, unikalus Europos meno istorijoje vėlyvojo Baroko skulptūros fenomenas. Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. V. Rupšys taip pat susipažino su neseniai muziejaus mecenato dr. Prano Kiznio dovanota italų tapybos kolekcija, domėjosi itin retų, ankstyvųjų Ukrainos valstybės ordinų paroda iš žurnalisto Viliaus Kavaliausko kolekcijos.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Rytas po Seimo rinkimų – tradicinėje spaudos konferencijoje Valdovų rūmuose

20241028

Politinės partijos ankstų rytą po 2024 m. spalio 27 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų antrojo turo dalyvavo spaudos konferencijoje. Baltijos šalių naujienų agentūra „Baltic News Service“ tradiciškai žurnalistus pakvietė į spaudos konferenciją Valdovų rūmų muziejuje. Po svarbiausių Lietuvoje rinkimų muziejaus mecenato Prano Kiznio galerijos salėje rengiamose spaudos konferencijose visi rinkimų dalyviai ar partijų, politinių sąjungų atstovai aptaria rezultatus, atsako į žurnalistų klausimus.

Plačiau

Didiko palaikai – po bažnyčios slenksčiu

20241031

Lankydami artimųjų palaidojimo vietas žvelgiame žemyn – ten, kur į paskutinę kelionę buvo išlydėti artimieji. Jei tenka užlipti ant kapo su degančia žvakele, kurią norime gražiai pastatyti, daugelis mintyse atsiprašome artimųjų, kad teko peržengti laidojimo vietą. Tačiau retas iš mūsų žino, kad vienas iškiliausių Lietuvos didikų giminės atstovų – Lietuvos didysis etmonas ir Vilniaus vaivada Mykolas Kazimieras Pacas (1624–1682) išreiškė norą būti palaidotas ne garbingiausioje bažnyčios vietoje, o kaip nuodėmingas mirtingasis – kriptoje ties Šv. Petro ir Povilo bažnyčios slenksčiu. 

Plačiau

Publikuota: 2022-03-23 11:01
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika