Valdovų rūmų muziejų su Ukraina sieja ypatingi saitai. Šiuo metu muziejuje eksponuojamos įspūdingos Baroko skulptūros iš Lvovo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos, kurias ukrainiečiai muziejininkai sovietmečiu išgelbėjo nuo okupantų iš Rytų sunaikinimo. „Greta Lvovo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos mūsų artimiausi partneriai Vakarų Ukrainoje yra ir Lvovo istorijos muziejus, Voluinės kraštotyros muziejus Lucke, taip pat palaikome ryšius ir su Ukrainos nacionaline V. Stefanyko mokslo biblioteka, Ukrainos mokslų akademijos Etnologijos instituto Etnografijos ir dailiųjų menų muziejumi bei I. Kripjakevičiaus Ukrainos tyrimų institutu, Osolinskių fondo atstovybe ir Ukrainos katalikiškuoju universitetu Lvove, nepriklausomomis Ukrainos katalikų, stačiatikių ir unitų bažnyčiomis. Turime labai daug draugų visoje Ukrainoje. Palaikome ryšius su Kijevo arsenalo muziejumi, Ukrainos nacionaliniu dailės muziejumi ir Ukrainos nacionaliniu istorijos muziejumi Kijeve, Lvovo paminklų apsaugos, Kunigaikščių Ostrogiškių ir Pidhircių rūmų fondais, atskirais mokslininkais, kultūrininkais, menininkais, diplomatais, politikais,“ – sako Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. V. Dolinskas.
Muziejaus darbuotojai siunčia palaikymo ir stiprybės žinutes kolegoms ir bičiuliams Ukrainoje, stengiasi padėti bent jau morališkai, o artimiausiu metu su kitomis Lietuvos kultūros įstaigomis bei Kultūros ministerija aptars ir kitokią galimą pagalbą kolegoms Ukrainoje sunkią valandą.
Lietuvius ir ukrainiečius visada siejo ypatingas dvasinis ryšys. Ukrainiečiai, vertindami savo šalies istoriją, ne kartą yra pabrėžę, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikai, kai dalis Ukrainos žemių priklausė Lietuvai, nesiejami su prievarta, nes tai buvo vienas šviesiausių valstybės laikotarpių. Ne vienas disidentas yra pasakojęs, kad sovietiniuose lageriuose artimiausia bičiulystė siejo būtent lietuvius ir ukrainiečius. Valdovų rūmų muziejaus restauratoriai, ne kartą dalyvavę bendrose mokslinėse konferencijose, konsultacijose, apgailestauja, kad kolegos restauratoriai iš Nacionalinio Kijevo Pečorų lauros istorinio ir kultūrinio draustinio, Nacionalinio draustinio „Kijevo Sofija“ bei daugelio kitų muziejų šiandien patiria karinę prievartą.
V. Dolinsko teigimu, „mums, gyvenantiems šiame žemės krašte, per ilgus šimtmečius, nuo XIV a., susiformavo labai aiškus požiūris į Maskoliją. Puikiai žinome jų mongoliškus veikimo metodus diplomatijoje, politikoje, karyboje ir kitur, todėl mes ir lenkai geriausiai galime suprasti, su kuo susiduria Ukraina. Nuo XVII a. vidurio mūsų istorija labai ryškiai parodo, ką reiškia griaunantys grobikiškos valstybės veiksmai, okupuotas tautas naikinanti Maskvos jėga. Bet koks karas yra ir žmonių žūtys, ir paveldo netektys – ir tai yra visiškai beprasmis dalykas, stabdantis žmonijos vystymąsi. Turime aiškiai suprasti, jog ciniško agresoriaus, turinčio gilią barbariško veikimo istoriją ir naudojančio nacistinius metodus, užpulta Ukraina šiandien kovoja ir už mūsų laisvę. Todėl esame kartu su sesėm ir broliais ukrainiečiais. Anksčiau ar vėliau teisybė nugalės, o nusikaltėliai susilauks atpildo.“
