Šių metų rugsėjo 4 d., antradienį, Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose apsilankė poetas, publicistas, vertėjas, literatūros tyrinėtojas, profesorius, vienas iš penkių Lietuvos Helsinkio grupės narių steigėjų Tomas Venclova su žmona Tatjana. Čia jie susipažino su naujomis unikalų archeologijos paveldą ir atkurtus istorinius interjerus pristatančiomis Valdovų rūmų muziejaus ekspozicijomis, taip pat gėrėjosi tarptautine paroda iš Dresdeno.
„Kažkada buvau skeptiškas dėl Valdovų rūmų atkūrimo, bet savo nuomonę radikaliai pakeičiau“, – sakė gyva Lietuvos legenda tituluojamas profesorius. Jis yra ne vieną kartą savarankiškai lankęsis Valdovų rūmų muziejuje, o šįkart norėjo susitikti su direktoriumi dr. Vydu Dolinsku, pasidžiaugti atkurtais rūmais, pamatyti naujas parodas.
Svečiai, lydimi Valdovų rūmų muziejaus gido Gedimino Gendrėno, susipažino su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rezidencijos antros dalies atkūrimu, pamatė svarbiausias naujas muziejaus ekspozicijas, aktualinančias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldą, taip pat tarptautinę parodą „Saksonijos kurfiurstai – Lietuvos didieji kunigaikščiai. Dvaro kultūra ir menas valdant Augustui II ir Augustui III“. Kitą muziejuje veikiančią tarptautinę parodą „Florencija Renesanso ir Baroko laikais. Tapyba iš fondo Cassa di Risparmio di Firenze ir banko CR Firenze kolekcijų“ nuo įspūdžių pavargę lankytojai nutarė aplankyti kitą dieną.
Profesorių taip pat itin sudomino Valdovų rūmuose pastatytos pirmosios operos Lietuvoje – Virdžilijaus Pučitelio (Virgilio Puccitelli) „Elenos pagrobimas“ (Il ratto di Helena) – istorija. Sužinojęs apie Valdovų rūmų muziejaus idėją atkurti šią operą ir šį savaitgalį rengiamą jos pastatymą – operos spektaklį, pažadėjo būtinai jame apsilankyti.
T. Venclova neslėpė, kad Valdovų rūmų muziejus ir jo aktyvi veikla jam daro didelį įspūdį ir kelia džiaugsmą, kuris jį lydi jau kelerius metus nuo tada, kai teko lankytis muziejaus surengtoje tarptautinėje parodoje „Europos Viduramžių ir Renesanso gobelenai. Gijomis išausta istorija“. „Tuomet mano sąmonėje įvyko didelis lūžis – aš supratau, kad Lietuvoje nėra geresnės vietos tokio lygio parodoms, kad turint šiuos rūmus, galima rengti tokias parodas“, – sakė jis.
Valdovų rūmų muziejų aplankęs profesorius jau yra tapęs šios vietos istorijos dalimi: 2010 m. birželį dar neatvertuose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose buvo pristatytas jo solidus ir estetiškas albumas „Vilnius: miesto portretas“. Jau tąkart T. Venclova prisipažino padaręs vieną nuodėmę – buvęs prieš Valdovų rūmų atkūrimą ir net „kažkokią peticiją prieš pasirašęs“. Tačiau jau kurį laiką jis yra radikaliai pakeitęs savo nuomonę, todėl linkėjo su Dievo pagalba Valdovų rūmams ilgai gyvuoti. Minint Lietuvos atkūrimo šimtmetį, 2018 m. vasario 16 d. Lietuvos šviesuolis kartu su Valdovų rūmų muziejaus direktoriumi dr. V. Dolinsku taip pat dalyvavo Niujorke (JAV) vykusiame Šimtmečio renginyje ir sutarė kitą kartą susitikti Valdovų rūmuose.
