Lapkričio 17 d., ketvirtadienį, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose prasidės dvi dienas truksianti tarptautinė konferencija „Antrasis Lietuvos Statutas: Temidės ir Klėjos teritorijos“. Antrojo Lietuvos Statuto 450 metų sukakčiai skirtame renginyje pranešimus apie teisės kodifikavimo tradicijas Europoje ir Lietuvoje, notariatą, teismus ir teismo procesą, paprotinių ir teisinių normų taikymą bajorų visuomenėje bei apie kitus su svarbiausiu šalies įstatymu susijusius istorinius klausimus skaitys kelios dešimtys mokslininkų iš Lietuvos, Vokietijos, Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos.
„XVI amžius Lietuvos istorijoje – teisėkūros klestėjimo ir teisės kodifikavimo amžius, o Lietuvos Statutas – Europos teisės fenomenas. Tačiau siekis supažindinti su naujausiomis šio unikalaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisės, istorijos ir kultūros paminklo genezės, šaltinių ir turinio tyrimo įžvalgomis – tik vienas iš konferencijos tikslų. Ne veltui sakoma: kokia visuomenė, tokia ir teisė. Antrasis Statutas, įteisinęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimą, kaip bajorų luomo instituciją su įstatymų leidimo prerogatyva, įtvirtino parlamentinę sistemą ir bajorų demokratiją. Statutuose ypač ryški teisinės valstybės idėja, kurios tikslas – visų piliečių (bajorų) teisių ir laisvių apsauga. Todėl Statutai tiriami ir kaip bajorų konstitucija. Ir ši konferencija bus puiki galimybė aptarti statutianos istoriografijos pasiekimus ir apsvarstyti istorikų bei teisės istorikų diskurso ir kompleksinio statutų tyrimo perspektyvas“, – teigia viena iš tarptautinės konferencijos iniciatorių, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto mokslininkė prof. dr. Irena Valikonytė.
Jos teigimu, rengti tarptautinę konferenciją iš esmės paskatino ir reikšminga data – Antrojo Lietuvos Statuto 450 metų sukaktis. Tai bus ir šeštoji Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto ir partnerių konferencija, suburianti įvairiose šalyse besidarbuojančius Lietuvos Statuto tyrėjus.
Dvi dienas truksiančioje tarptautinėje konferencijoje bus siekiama pateikti naujausias mokslines įžvalgas, apibendrinimus apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisės kodifikavimo tradiciją Europos kontekste, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoriškosios visuomenės teisinės kultūros ir teisinės sąmonės realijas, t. y. Statute įteisintų normų (ne)taikymą praktikoje ir sąveiką su kitomis teisinėmis sistemomis, tokiomis kaip Magdeburgo, kanonų‚ nekrikščioniškųjų bendrijų ir kt. Taip pat bus analizuojamas Statuto poveikis valstybės institucijų raidai ir įvairiems Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sociopolitiniams procesams, gvildenama teisinės ir politinės kultūros plėtra, notarinės praktikos institucionalizavimo procesas ir daugelis kitų temų.
„Šis statutas, apimtimi ir kokybe gerokai pranokęs savo pirmtaką, nuo 1529 m. galiojusį Pirmąjį Lietuvos Statutą, žymėjo teisinės minties Lietuvoje brandą, fiksavo politinius ir socialinius pokyčius, įkūnijo Europos teisinės kultūros raišką mūsų šalyje. Šį teisyną Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto aplinkoje rengė žymūs to meto teisės žinovai bei praktikai. Antrasis Lietuvos Statutas buvo paskelbtas ir saugomas Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijoje. Tad simboliška, kad jo sukakčiai skirta mokslo konferencija vyksta būtent Valdovų rūmuose“, – sako Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus pavaduotoja kultūrinei veiklai dr. Jolanta Karpavičienė. Be to, Antrajame Lietuvos Statute numatytos Žemės teismo raštininko pareigos iš esmės atitinka pagrindines šiuolaikinio notaro funkcijas, todėl šio Statuto paskelbimas laikomas Lietuvos notariato, kaip teisinės institucijos, kūrimosi pradžia.
Tarptautinėje konferencijoje dalyvaus ir įvairiais aspektais Antrąjį Lietuvos Statutą analizuos platus būrys mokslininkų: prof. habil. dr. Heiner Lück (Halės-Vitenbergo Martyno Liuterio universitetas), dr. Norbert Kersken (Herderio institutas Marburge), dr. Wioletta Pawlikowska-Butterwick (Lenkijos mokslų akademijos Istorijos institutas), prof. habil. dr. Andrzej Zakrzewski (Varšuvos universitetas), dr. Aleh Dziarnovich (Baltarusijos nacionalinės mokslų akademijos Istorijos institutas), dr. Sergey Polekhov (Rusijos mokslų akademijos Rusijos istorijos institutas), dr. Natalia Starchenko, dr. Dmytro Vashchuk (Ukrainos mokslų akademijos Ukrainos istorijos institutas), prof. habil. dr. Sławomir Godek (Varšuvos kardinolo Stefano Višinskio universitetas), prof. dr. Mathias Niendorf (Geifsvaldo Ernsto Moritzo Arndto universitetas) ir kt.
Tarptautinę konferenciją „Antrasis Lietuvos Statutas: Temidės ir Klėjos teritorijos“ Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas organizuoja kartu su Valdovų rūmų muziejumi. Renginį remia Lietuvos mokslo taryba ir Lietuvos notarų rūmai.
