Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose pradėti Barokinės audiencijų menės (Sosto salės) ankstyvojo Baroko epochą atspindinčių plafoninių lubų dekoravimo darbai. Dėl šios priežasties keletą mėnesių muziejaus lankytojai negalės apžiūrėti šios menės, o ją pereidami naudosis specialiai įrengtu koridoriumi, kuriame esančiuose stenduose pristatoma laikinai uždarytos salės istorija ir interjero įranga. Netrukus šios salės lubų dekoras lankytojus nustebins ne tik daugiaspalve plafoninių lubų rėmų dekoracija, bet ir subtiliais ažūriniais drožiniais bei auksuotomis ornamento detalėmis.
„Remiantis istoriniais šaltiniais, Vazų laikais Valdovų rūmų perstatymą ir dekoravimą prižiūrėjo žymūs ankstyvojo italų baroko architektai ir akmentašiai broliai Kostantė (Costante) ir Jakopas (Jacopo) Tenkalos (Tencalla), anksčiau dirbę su savo giminaičiu ir garsiu Romos architektu Karlu Madernu (Carlo Maderno) prie Vatikano Šv. Petro bazilikos statybų. Tačiau, kaip liudija minėtieji šaltiniai, rezidencijos barokinių patalpų interjerų lubas dekoravo jau ne italai, o kitų kraštų meistrai, greičiausiai atstovavę labiau šiaurietiškojo manierizmo srovei. Tad rūmuose turėjo derėti abi stilistinės srovės. Pavyzdžiui, yra žinoma, kad plafoninių lubų rėmų drožinius dirbo ir auksavo Gabrielius Lorencas (Gabriel Lorentz) iš Karaliaučiaus, o barokiniams plafonams drobes kūrė greičiausiai flamandų kilmės dailininkas Kristijanas Melichas (Christian Melich). Tad dekoruojant šį Vazų laikotarpį atspindinčią Barokinę audiencijų menę siekiama kuo tiksliau atkurti lubų dekorą pagal išlikusius tų pačių meistrų darbus arba jų aplinkos menininkų kūrybos pavyzdžius, Lietuvoje ir užsienyje išlikusias autentiškas to laiko lubas, tipišką ornamentiką bei kitus dekoro elementus“, – teigia Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas.
Šiuos ir kitų atkurtų istorinių reprezentacinių menių lubų dekoravimo klausimus svarsto ir sprendžia Valdovų rūmų muziejaus Mokslinių tyrimų centro vedėjo archeologo Gintauto Striškos vadovaujama speciali Istorinio reprezentacinio interjero dekoro komisija, kurioje dirba muziejaus Rinkinių apskaitos ir saugojimo skyriaus vedėjas istorikas Dalius Avižinis, Mokslinių tyrimų centro Architektūros grupės administratorė-vyresnioji muziejininkė Rasa Abramauskienė ir jos kolegos dailės istorikė Rita Lelekauskaitė bei istorikas Eimantas Gudas, Lietuvos dailės muziejaus direktorius dailės istorikas Romualdas Budrys ir jo pavaduotoja restauravimui, Prano Gudyno restauravimo centro vedėja restauravimo technologė prof. dr. Jūratė Senvaitienė, Vilniaus dailės akademijos profesoriai – dailės istorikė Aleksandra Aleksandravičiūtė, paminklosaugininkas Jonas Rimantas Glemža ir restauratorius Juozas Algirdas Pilipavičius, dailės istorikė Rūta Janonienė, Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Edmundas Antanas Rimša ir Arizonos valstijos universiteto (JAV) architektūros istorijos profesorius Kęstutis Paulius Žygas.
Komisija nusprendė, kad Barokinės audiencijų menės lubų dekoravimo darbai bus atliekami dviem etapais: iš pradžių bus dekoruojami plafoninių lubų rėmai, o vėliau – palubės frizas. Kaip vienas artimiausių analogiškų ir istoriškai pagrįstų ankstyvojo baroko lubų dekoravimo sprendimų pasirinktas beveik visiškai išlikusių Krokuvos vyskupų rūmų Kelcuose (Lenkija) plafoninių lubų dekoravimo principas. Lygūs lubų sijų paviršiai buvo polichromuoti tamsesniais atspalviais, išryškinančiais auksuotas detales. Tikro aukso danga bus dengiami tik drožtinės ornamentikos elementai. Be to, plafoninių lubų rėmų ir frizo spalviniam dekoravimui atlikti ketinama naudoti ir tuo laikotarpiu populiarią magentinę spalvą,
Pasak komisijos pirmininko G. Striškos, pirmoji šios menės lubų pakopa bus dekoruojama nesudėtingo dekoro ornamentika, o antrajai pakopai pasirinkti sudėtingesni dekoro ornamentikos elementai, kurių panašius pavyzdžius galima išvysti tuo pačiu dekoro stiliumi puoštoje Kėdainių protestantų bažnyčioje.
Ateityje lauks dar vienas, greičiausiai pats sunkiausias, Barokinės audiencijų menės lubų dekoravimo programos įgyvendinimo etapas. Tai plafono laukų tapybinių kompozicijų sukūrimas. Šiuo metu tam kaupiama istorinė ir ikonografinė medžiaga, o tapybos darbų tematika bei atlikimo manieros galimybės bus svarstomos atskirai.
Barokinės audiencijų menės lubų dekoravimo darbai truks keletą mėnesių, todėl Valdovų rūmų muziejaus lankytojai negalės apžiūrėti šios menės, o ją pereidami naudosis specialiai įrengtu koridoriumi, kuriame trumpai pristatoma laikinai uždarytos salės istorija ir interjero įranga.
Šiuo metu Valdovų rūmuose atliekami ir Didžiosios renesansinės menės, kurioje vyksta kultūriniai ir valstybės reprezentaciniai renginiai, kesoninių lubų dekoravimo darbai. Jau bemaž visa salė pasipuošė kelių rūšių puošniomis drožtomis rozetėmis, kurių paviršius dengtas dirbtiniu auksu. Netrukus ketinama pradėti ir šios salės sijų bei karnizo polichromavimo darbus. Kartu rengiamasi pradėti dekoruoti ir Renesansinės audiencijų menės kesonines lubas.
Minėtų trijų – Barokinės audiencijų, Didžiosios renesansinės bei Renesansinės audiencijų – menių lubų dekoravimo darbai numatyti Valdovų rūmų atkūrimo projekte ir bus finansuojami iš šiam tikslui skirtų lėšų. Kitų istorinių reprezentacinių interjerų dekoravimo darbus planuojama vykdyti atskirai, ieškant projektinio finansavimo ir rėmėjų.
